„Šiandien mes liūdime dėl daugelio dalykų, kurie temdo mūsų ateitį – tai emigracija, beviltiška demografija, medžiaginė atskirtis, smurtas šeimose ir viešojoje erdvėje, korupcija, su kuria sunkiai kovoja mūsų teisėsauga“, – ketvirtadienį Gedulo ir vilties dienos minėjime Seime sakė dvasininkas.
Kartu jis sakė, kad kol kas tik populistams dalijant pažadus, kaip jie planuoja gelbėti Lietuvą, „politkorektiškumas politikams ir valdžios žmonėms dažnai sukliudo kalbėti apie esminius dalykus“.
„Kol Dievą eliminuosime iš politinio gyvenimo, iš tautos ir šeimų gyvenimo, kol mums bus svarbu, iš kur pučia politiniai vėjai, tol būsime bevilčiai, kovodami su korupcija ir smurtu, ir jokios Stambulo konvencijos mūsų neišgelbės, veikiau dar labiau sujauks žmonių moralinį gyvenimą“, – kalbėjo S. Tamkevičius.
Arkivyskupas teigė, kad „be Dievo ugdyti žmonių sąžines yra tokio pat lygio utopija, kokia buvo naujo žmogaus kūrimas bolševizmo metais“.
„Arba mes sugebėsime išsiugdyti išsilavinusius Dievo ir sąžinės balso klausančius žmones, arba ir toliau dejuosime, kad mūsų gyvenime kažkas vyksta ne taip, kaip norėtume“, – pažymėjo arkivyskupas.
Ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvoje minimos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos, skirtos masinių gyventojų žudynių ir trėmimo tragiškoms netektims atminti.
1941 metų birželio 14 dieną, 3 val. ryto, sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų.
1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Per šią okupaciją įkalinta ir ištremta 280 tūkst. Lietuvos piliečių.