Lietuvoje žinomos drabužių dizainerės Sandros Straukaitės kolekcijos visada dvelkia kūrybiškumu ir originalumu.
Festivalio „Mados infekcija“ idėjos autorė džiaugiasi vienuoliktą kartą vykusio mados renginio sėkme, tačiau pripažįsta, jog įgyvendinti savo sumanymus buvo itin sunku.
Susidomėjimas kasmet didėja
– Ką tik praūžė vienuoliktasis festivalis „Mados infekcija 2011“. Kaip vertinate šiųmetį renginį? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė S. Straukaitės.
– „Mados infekcija“ – kol kas vienintelis mados festivalis Lietuvoje. Pirmaisias jo gyvavimo metais neturėjome aiškios vizijos, kaip turėtų vykti tokie renginiai, tad organizavome vadovaudamiesi vien nuojauta. Per vienuolika metų patobulėjome. Džiaugiuosi, kad kasmet renginys sulaukia vis didesnio jaunų kūrėjų ir pradedančiųjų dizainerių susidomėjimo.
Manau, vienuoliktoji „Mados infekcija“ pavyko puikiai. Sprendžiu iš publikos reakcijos.
– Šiemet nemažai kolekcijų pristatė dizaineriai iš užsienio. Ar įžvelgiate daug skirtumų tarp Lietuvos ir užsienio kūrėjų darbų?
– Talentas ir idėjos nepriklauso nuo gyvenamosios vietos. Lietuvos dizaineriai – drąsūs ir orginalūs. Tik mūsų žiūrovai dar nepasirengę priimti užsienio dizainerių. Tai pastebėjau ir per festivalį – žymius Lietuvos dizainerius publika pasitiko audringomis ovacijomis, o užsienio svečiai sutikti labai santūriai. Žmonėms svarbiausia, kad nuskambėtų žinoma pavardė, o sukurtos kolekcijos tarsi lieka šešėlyje.
Tiesa, šiemet festivalyje dalyvavusi viešnia iš Danijos Bibi Vogelia Gadix Lowe teigė, kad nesitikėjo tokios šiltos žiūrovų reakcijos.
Sunku rasti rėmėjų
– Kas buvo sunkiausia organizuojant „Mados infekciją 2011“?
– Sunkiausia buvo pabaigti savo kolekciją XXL. Didžiulis darbo krūvis, tempas, įtampa ir abejonės, ar viskas pavyks taip, kaip buvo suplanuota. Finansinė padėtis taip pat nedžiugino.
– Ilgai teko ieškoti finansinės paramos?
– Nežinau, gal einame ne tais keliais, kuriais reikėtų, bet šiemet rėmėjų rasti buvo labai sunku. Jau seniai supratau, kad valdžios susidomėjimo laukti neverta, tačiau tikėjausi paramos iš privačių, finansiškai stabilių organizacijų.
Gavome daug neigiamų atsakymų. Taip ir nesupratau, ar mes prašyti nemokame, ar tiesiog kreipiamės netinkamu metu.
– Ar susidūrus su tokiu požiūriu nekyla noras sėkmę išbandyti užsienyje?
– Sutinku, kad užsienyje dizaineriai vertinami labiau. Ne tik madų, bet ir visas meno pasaulis yra stabilesnis, geresnės darbo sąlygos. Kitoks valdžios ir visuomenės požiūris į menininkus. Tačiau nėra Lietuvoje viskas taip blogai – čia mažesnė konkurencija.
Sukūręs kolekciją gali būti tikras, kad ji bus aptarta ir įvertinta. Užsienyje kasdien pateikiamos kelios naujos kolekcijos ir toje gausybėje darbų tavo kūrinys gali taip ir likti nepastebėtas.
Lietuviai taupo
– Dėl sunkmečio jaučiate ir užsakymų stygių?
–Taip, pajutau, kad žmonės taupo. Puikiai suprantu, kad pirmiausia reikia patenkinti būtinuosius poreikius ir tik tada galima grįžti prie estetikos, grožio.
– Ar galėtumėte lietuvius pavadinti madingais?
– Tiesa tokia, kad norint madingai atrodyti, reikia turėti pinigų. Jauni žmonės tikrai stengiasi, nori išsiskirti iš pilkos masės originaliu stiliumi. Tačiau tai padaryti sunku, kai trūksta lėšų. Aš juk vaikštau po Vilnių, matau, kaip jauni žmonės šturmuoja dėvėtų drabužių parduotuves.
Todėl neverta mados požiūriu lyginti lietuvių ir, tarkime, prancūzų, kurie išsiskiria savo stiliaus pojūčiu. Jei paklaustumėte rusų, kaip jie vertina mūsų stilių, jie atsakytų, kad viskas puiku – Lietuvos gatvėse visi piliečiai tvarkingi, saikingi, subtilūs. O aš sakau, kad lietuviams trūksta žavesio.
TIK FAKTAI
S. Straukaitė – drabužių dizainerė, festivalio „Mados infekcija“ idėjos autorė.
Ji studijavo Vilniaus dailės akademijoje kostiumo dizaino specialybę.
Nuo 1990 metų S. Straukaitė pristatinėja savo kolekcijas įvairiose šalyse, kuria kostiumus
