Jis kalba su Marijampolės akcentu ir tuo didžiuojasi, jis kuria dainas, bet kratosi lyderio pozicijos, jis nepripažįsta kompromisų kūryboje ir visuomeninių statusų. Toks yra „Happyendless” trijulės narys Saulius Prūsaitis (30).
Prieš trejus su puse metų į grupę atėjęs Saulius visuomenei labiausiai žinomas iš paties sukurtos dainos “Power Forever” vaizdo klipo. Šis, beje, laimėjo krūvą apdovanojimų ir sulaukė britiškojo MTV kanalo dėmesio.
Sūnumi paklydėliu šeimoje vadintas Saulius sako visada norėjęs kurti muziką, todėl padirbęs vertėju baldų fabrike, pasimokęs fotografijos, jis atvyko į Vilnių. Kaip pats sako, įgyvendinti paprastos kaimiečio svajonės - kurti muziką ir už tai gauti pinigus.
“Power Forever” vaizdo klipe iš visų grupės narių filmavaisi tik tu. Ar tai reiškia, kad esi “Happyendless” lyderis?
- Vengiu šio žodžio. Man jis atrodo nesąmoningas. Kai dainuoju, aš lyderis, kai būgnininkas atlieka solo partiją - jis tampa lyderiu. Labai nesveika save laikyti lyderiu, nes vieną dieną netekus šios pozicijos gali prasidėti psichinės problemos. (Juokiasi.) Visi trys esame lygiaverčiai ir vienodai dalyvaujame kūrybos procese.
- Bet dainos “Power Forever” autorius esi tu?
- Na ir kas? Man negaila dalintis, nesu gobšus pilietis. Be kitų narių mano dainos būtų gerokai skurdesnės. Mes gražiai bendradarbiaujame.
- Pinigus dalinatės irgi po lygiai?
- Absoliučiai.
- Kaip manai, ar pasikeitė grupės muzika tau atėjus?
- Anksčiau “Happyendless” buvo diskžokėjų komanda, o dabar mes kaip ir grupė, kuri rugsėjo mėnesį žada pristatyti savo dainų albumą. Vadinasi, pasikeitė.
- Ką dar veiki gyvenime, be “Happyendless”?
- Turime garso įrašų studiją. Garsinu animacinius filmukus, reklamas ir t.t.
- Jūsų oficialiame nuopelnų sąraše paminėta, kad sukūrėte “Tris milijonus”, nors visa tauta įsitikinusi, kad jos autorius Marijus Mikutavičius. Kaip yra iš tikrųjų?
- Marijus yra bendraautoris. Jis sukūrė žodžius, o Marius Narbutis ir Andrius Kauklys (“Happyendless” nariai - aut. past.) - muziką.
- Kalbi su Marijampolės akcentu. Ar nesigėdiji jo?
- Atvirkščiai, aš juo didžiuojuosi. Man gėda už tuos vilniečius, kurie kalbėdami tampo balses ir vartoja daug rusiškų žodžių, ypač “karoče”. Aišku, atsiranda tokių, kurie pašiepia mano akcentą, bet man dėl to nė kiek ne gėda.
- Nemažai žmonių atvykę į sostinę jaučia provincijos kompleksą. Kaip tu?
- Nemažai jų daug ir pasiekia. Bet ar tai kompleksas? Gal jie kaip tik turi paprastą kaimietišką svajonę ir stengiasi ją įgyvendinti.
- Apie ką tu svajojai gyvendamas Marijampolėje?
- Nesvarbu, kaip ir kur mane gyvenimėlis blaškė ir blaškys, visada svajojau kurti muziką, dainuoti ir už tai gauti pinigus.
- Ar nesunku įgyvendinti svajonę, kai groji nišinę muziką?
- Sunku ją sukurti, o groti labai smagu. Šiandien kaip tik neapsimoka pataikauti masiniam skoniui, nes populiarioji lietuviška muzika vis labiau įžūlėja. Jos nebeįmanoma išvengti nei įsijungus televizorių, nei klausantis radijo. Žmonės po truputį pradeda ieškoti kažko kito.
- Ką šiandien Lietuvoje reiškia būti muzikantu?
- Turbūt tą patį, kaip ir kokioje Norvegijoje. Priklauso, koks tu esi muzikantas - “chaltūrščikas”, gyvenantis nuo koncerto iki koncerto, ar sąžiningas kūrėjas.
- Ar pasvajoji apie tarptautinę sceną?
- Žinoma. Meluočiau, jei sakyčiau, kad man nerūpi.
- Ko reikia norint prasimušti į Vakarų muzikos rinką?
- Žinių, reiklumo sau, kartais net žiaurumo ir didelio įdirbio. Neužtenka vien įkvėpimo. Neretai reikia ir prisiversti. Kito kelio aš nežinau.
- Kaip galėtum apibūdinti gerą muziką?
- Ta, kuri priverčia svajoti ir užsimerkęs gali išvysti savo susikurtą vaizdo klipą. Priešingai - tai tik garsinis fonas.
- Ar nori būti populiarus?
- Tik tiek, kad galėčiau nevaržomai kurti muziką - turėti gerą techninę bazę, įrašinėti dainas Londone. Bet savo vardinės kojinių linijos tikrai nenorėčiau turėti.
- Ko dar norėtum, jei turėtum daug pinigų?
- Norėčiau “Ferrari”, skaniai valgyti ir keliauti. Dar nupirkčiau visus Vilniaus limuzinus ir įmesčiau juos į Nerį - būtų gražus vaizdelis. Be to, jaučiu silpnybę muzikos aparatūrai. Galėčiau visą sunkvežimį jos nusipirkti už paskutinius pinigus.
- Kokių turi sugebėjimų, išskyrus muzikinius?
- Moku ruošti valgį, ypač patiekalus iš jautienos. Dar labai gerai moku prašyti.
- Ko? Išmaldos?
- Ačiū Dievui, dar neteko. Moku susitarti tada, kai kitiems nepavyksta. Sugebu nutaisyti saldų balsą.
- Ką tau reiškia vasara?
- Žinojimą, kad bus šilta, mažiau lis, važiuosiu prie jūros ir reikės numesti pilvą, kad gražiai paplūdimyje atrodyčiau. (Juokiasi.)
- Teko pastebėti, kad draugauji su žinomomis moterimis (Saulius draugavo su modeliu Meda Jonaityte, aktore Rimante Valiukaite - aut. past.). Ar tai tik sutapimas?
- Aš visada paskaičiuoju, kad man naudinga būtų. (Juokiasi.) Jei rimtai, man taip išeina. Aš niekada nekreipiu dėmesio į pseudostatusus.
- O tai, kad visos tavo draugės gražios, irgi sutapimas?
- Čia jau mano skonis turbūt kaltas.
- Graži moteris pagal tave?
- Įdomi, kurios veidas gyvas, o akyse šokinėja velniukai. Standartinis grožis manęs nedomina, nes jis skirtas fotografuoti. Visada atkreipiu dėmesį į harmoningai atrodančias moteris. Gražu, kai žmogus moka derinti, kad ir drabužių spalvas. O gražiausia ta, kuri ką nors gražaus daro.
- Ką norėtum veikti, jei nebūtum muzikantu?
- Gal aš ir nepastovus, gal šiek tiek trenktas, bet kokią nors veiklą tikrai susirasčiau.
- Kuo pasireiškia tavo trenktumas?
- Aš nesileidžiu į kompromisus. Ypač jei darau tai, kuo šventai tikiu, o kas nors bando įrodyti kitaip. Apskritai gražiausiuose pasaulio kūriniuose kompromisų ir pataikavimo nerastume. Viskas labai radikalu.
Laima Karaliūtė
