„Dar kol kas nenorėčiau viešojoje erdvėje įvardinti konkrečių asmenų ir politinių jėgų, kurios buvo suinteresuotos su televizijos laidomis, laikraščiais ir interneto portalus pradėti prieš mane nukreiptą juodo šmeižto kampaniją. Be to, dar nežinau ką veiksiu po kurio laiko, tad dėl kai kurių išsireiškimų nesinori sau pačiam pakenkti“, - teigė pirmadienį oficialiai iš Vidaus reikalų viceministro pareigų savo noru pasitraukęs 52 metų Stanislovas Liutkevičius.
Kas bus sekantis?
Kalbama, kad tarp teisėsaugos veteranų netikėtai pasklidusi žinia apie S. Liutkevičiaus pasitraukimą smarkiai nustebino ne vieną anuomet kartu su juo dirbusį teisėtvarkos sistemos šulą.
„Kiek man žinoma jis neketino nusileisti ir žadėjo eiti iki galo. Matyt konservatoriai pradėjo labai žiaurią šienapjūtę, kad toks garbingas žmogus neatlaikė jų žiauraus spaudimo“, - portalui „Balsas.lt“ teigė vienas praeityje aukštas pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ėjęs žmogus.
Anot jo, artimiausiu metu konservatorių pradėtas galvų pjovimo bumas turėtų pasiekti ir kitas ne mažiau svarbias teisėsaugos tarnybas. Nepatvirtintomis žiniomis, neužilgo aukščiausius postus turėtų palikti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bei Policijos departamento pareigūnai.
Atrodo, jog prasidėjus tokiems masiniams pokyčiams į Vidaus reikalų sistemą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) turėtų sugrįžti neperseniausiai iš teisėsaugininkų gretų pasitraukę tarp visuomenės atstovų gerai pažįstami buvę pareigūnai.
Neišgalvotos istorijos – būsimoje knygoje
S. Liutkevičiaus biografija – verta dėmesio. Sovietiniais laikais rezonansinėse Kauno bylose tardytoju dirbęs ir nemažai garsiausių šalies kriminalinio pasaulio veikėjų apklausęs S. Liutkevičius paskutinius penkerius metus ėjo atsakingas Vidaus reikalų ministerijos darbuotojo pareigas.
Per savo profesinės veiklos metus jis pagarsėjo kaip paskutinis Vidaus reikalų ministerijos sekretorius, Tardymo departamento direktorius.
Jis tapo pirmuoju Lietuvos atstovu Europole. Eidamas šias pareigas mūsų šalį atstovavo 2003 – 2005 metais. Be to, paskutiniu metu jis priklausė Baltijos jūros regiono kovos su organizuotu nusikalstamumu grupei. Verta žinoti, jog 2011 – 2012 metais Lietuva koordinuos kovą su organizuoto nusikalstamumo apraiškomis visame Baltijos šalių regione.
Pasitraukęs iš teisėtvarkos sistemos S. Liutkevičius sako ketinąs imtis rašytojo plunksos. Savo būsimame kūrinyje jis žada prisiminti ne tik garsias sovietinių laikų, bet ir nepriklausomos Lietuvos kriminalines bylas. Kaip teigia S. Liutkevičius, anuomet į jo akiratį buvo patekęs ne vienas šiandien visuomenėje gerai žinomas žmogus. Tačiau jų pavardžių jis nelinkęs atskleisti netgi šiandien jam ne itin palankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis.
Prieštaringos informacijos banga
- Kada galutinai apsisprendėte pasitraukti iš Vidaus reikalų viceministro pareigų?
- Prašymą dėl atleidimo ministrui Raimondui Palaičiui įteikiau balandžio 15 dieną. Kadangi jis turėjo išvykti į Madridą, delsėme žiniasklaidai pranešti šią žinią. Bet dėl daugelio pasaulio gyventojų planus pakoregavusio Islandijos ugnikalio proveržio R. Palačiui taip pat teko atsisakyti suplanuotos kelionės, todėl pirmadienį nusprendėme mano pareiškimą išplatinti žiniasklaidoje. Tais žmonėmis tikrai galiu pasitikėti, nes anskčiau laiko nė vienas jų nedrįso pranešti žiniasklaidai apie tokį mano sprendimą.
- Paskutiniu metu kai kuriose žiniasklaidos priemonėse buvo pasirodę nemažai neigiamo atspalvio publikacijų, kuriose bene pagrindinis vaidmuo atiteko ir jums. Daugelis šalies gyventojų pamanys, kad būtent žiniasklaida ir inicijavo netikėtą jūsų pasitraukimą. Ar tai nepaskatino jus trauktis iš užimamų pareigų?
- Tikiu, jog atsiras žmonių dalis, kurie taip ir galvos. Aš iki šiol nerandu atsakymo kodėl patekau į tą mėsmalę. Iki šiol stebina vienos tendencingai straipsnius rašančios ir televizijos laidas rengiančios žurnalistų grupės paskleistas darinys BBL, kuris neva valdo visą Lietuvos teisėsaugos sistemą. Galiu pasakyti, jog tai grynas prasimanymas. Man kurį laiką pačiam kirbėjo mintis, kas yra tas mistinis BBL. Juk B raide prasideda daugelio įvairių prokuratūrų vadovų pavardės.
Atrodė, kad net turtuolis Bronislovas Lubys galėjo būti tarp jų (šypsosi). Pirmąsyk šis darinys buvo paskleistas vieno naujienų portalo komentaruose. Todėl praėjus kuriam laikui žadu kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad pagal komentarą parašiusio asmens IP padėtų nustatyti jo tapatybę.
Pirmoji publikacija apie paslaptingą BBL grupuotę pasirodė dar praėjusių metų gruodį. Tačiau masiniai „užvažiavimai“ ant manęs nesiliovė. Jų tik daugėjo tiek spaudoje, tiek ir televizijos eteryje. Nuo tos dienos buvau apipiltas juodžiausio šmeižto lavina, netgi pradėti viešinti mano asmeninio gyvenimo dalykai, kurie daugeliui buvo žinomi daugybę metų.
Tačiau bene labiausiai mane pritrenkė tai, kad viename leidinyje perskaičiau, jog Vladas Beleckas-Stupakovas (1998-ųjų vasarą nužudyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus žmogžudystės ir apiplėšimo byloje įvardintas pagrindiniu nusikaltimo iniciatoriumi, - aut.past.) „mano dėka buvo nuteistas dėl to, kad griaudamas sovietinę sistemą vertėsi spekuliacija“. Toks žurnalisto teiginys mane pribloškė. Noriu priminti, kad 1983-aisiais būdamas jaunas tardytojas pradėjau tyrimą, kuriame V. Beleckas sušvytėjo kaip sukčiaujantis asmuo, kuris pasisavino brangų briliantą. Galiu drąsiai pasakyti, kad būtent tada ir pratrūko didžioji šio žmogaus kriminalinė „karjera“, pasibaigusi R. Mikutavičiaus meno vertybių plėšimu ir žiauriu nužudymu.
Viename darbe negalima užsibūti
- Ar nepavargote dirbdamas Vidaus reikalų ministerijoje?
- Tik nemanykite, kad aš su skaudančia širdimi palieku šiltą ir visų geidžiamą kėdę. Mano pozicija – tai didžiulė sfera, kuri surydavo baisiai daug laiko. Deja, ne viską joje galima padaryti tobulai. Mano darbo laikas kasdien buvo nuo 7 iki 19 valandos. Dirbdamas išbandžiau nemažai teisėsaugos sferų. Tačiau paskutiniais metais buvau tapęs „raštininku“, kuris vizuoja raštus. Vėliau dalyvauja Vyriausybės posėdžiuose ir valstybinėse šventėse. Negana to, - savaitgaliais tekdavo dalyvauti viešuose renginiuose.
Pripažinsiu, penkeri metai vienoje vietoje yra nemažas laiko tarpas. Tiek laiko vienoje vietoje esantis žmogus pamažu stagnuoja. Iki šiol prisimenu kažkur skaitytus vieno psichologo ištartus žodžius, kad vienoje vietoje žmogui geriausia dirbti penkerius metus. Neslėpsiu, bet mūsų sistemoje trūksta šviežumo, todėl negalėjau visur viską suspėti ir gerai padirbėti. Stebdėdamas kolegas pamačiau, kad pirmoje kadencijoje dirbantis žmogus stengiasi ir gerai dirba taip pamažu ruošdamasis antrajai kadencijai. O antroje kadencijoje žmogus psichologiškai atsipalaiduoja, tada jo atliekamas darbas jau nebūna itin gerai atliekamas. Sutinku, kad permainų reikia ir Vidaus reikalų ministerijoje.
Svarbiausia, kad išeinu garbingai, nes nė sykio ministras man nepareiškė nepasitikėjimo ar leido suprasti, kad negaliu tęsti savo kuruojamų pareigų.
Sulaukė įvairių nuomonių
- Kaip kiti Vidaus reikalų ministerijos kolegos, pagaliau pats ministras R. Palaitis sureagavo, kad pasiprašėte atleidžiamas?
- Ministras labai skausmingai priėmė tokį mano sprendimą. Buvo nemažai žmonių, kurie perskaitę internete apie tokį mano apsisprendimą ėmė siųsti trumpąsias žinutes. Daugelis jų tokį mano žingsinį palaikė garbingu poelgiu. Kai prasidėjo šis skandalas mano sūnus, besiverčiantis advokato praktika, mane ragino imtis kažkokių priemonių. Jis sakė, kad tokiu atveju negalima tylėti. Pasitraukdamas aš ir pasirinkau savotišką kovos veiksmo metodą. Taip aš išreiškiu savo protestą, kad kuo greičiau baigtųsi tas nepagrįstas teisėsaugos daužymas.
Neslėpsiu, pasitaikė ir tokių, kurie man pareiškė: „Kas čia tokio, kad taip vyksta“. Neva suprask – anksčiau ar vėliau pasibaigs šis triukšmas, todėl neverta reaguoti. Bet tai manęs nepaguodė. Tvirtai laikausi nuomonės, kad bet kuriam panašioje situacijoje atsidūrusiam žmogui pajutus panašų spaudimą – tinkamiausia išeitis atsitraukti ir išėjus kovoti su savo kenkėjais. Juk kaip dabar atrodytų, kad toliau esu VRM viceministras ir teismuose aiškinuosi su mane apšmeižusiais asmenimis. Nuo to būtų tik blogiau ir man, ir mano aplinkos žmonėms...
Ketina atostogauti gimtinėje
- Jūsų paskelbtame pranešime teko perskaityti, kad kovosite su jus šmeižusiais žurnalistais. Nejaugi jūsų tarpusavio kovas išvysime teismuose?
- Aš dar gerai pagalvosiu kaip toliau kovoti su tais melagingą informaciją teikusiais ruporais. Mane turėtų pasiekti šių laidų įrašai, žiūrėsime, analizuosime, galvosime. Jokiais būdais nekaltinu žurnalistų, nes žinau, kad jie dirba savo darbą ir jie šią informaciją skelbė savo autoriniuose darbuose. Norint ginti savo garbę reikia laiku išeiti bei imtis gynybos priemonių. Būtent taip aš ir elgiuosi. Kadangi Vidaus reikalų sistemai esu atidavęs net 28 metus, todėl nenorėjau, kad toliau visa sistema būtų juodianama tiktai dėl manęs.
- Ar jau pagalvojote ką veiksite toliau. Galbūt sulaukėte konkrečių pasiūlymų iš kolegų?
- Jokių planų. Kol kas tik atostogos, nes ilgus metus neturėjau žmoniško poilsio. Štai pernai ilsėjausi tik 2 savaites. Šiemet ištisai dirbau be jokių atostogų. Žadu sveikatą pasitikrinti, nes paskutiniu metu ji irgi pradėjo streikuoti. Nors daugeliui atrodo, kad esu iš Kauno, bet aš kilęs iš Žąslių (Kaišiadorių raj.), tad kuriam laikui žadu sugrįžti į gimtuosius namus pas savo motiną. Būtina ir ja pasirūpinti, nes jai taip pat nemažai nervų kainavo tas purvo pylimas ant manęs.
Šiandienai negaliu pasakyti, ką aš veiksiu vėliau. Kuriam laikui noriu atsiriboti nuo kasdienio pasaulio. Kadangi viską užsidirbau savo jėgomis ir protu, tad sunku pasakyti, kaip viskas klostysis vėliau.
Pamenu, prieš kiek laiko vienoje parduotuvių sutikau baikerio kostiumu pasipuošusį buvusį Lietuvos kariuomenės vadą Valdą Tutkų. Trumpai pasišnekučiavome. Jis man nelinksmai prasitarė, kad jam graudu, kad net praėjus pusmečiui nesulaukęs iš savo pažįstamų jokių skambučių ar konkrečių darbo pasiūlymų. Neatmetu, kad ir man gali nutikti panašiai, todėl viską vertinu ramiai ir nenoriu bet ką apkaltinti savo nepagrįstomis emocijomis. Todėl dabar bus bene geriausias metas kada bus galima atpažinti savo tikruosius draugus (šypsosi)...
Aštrių istorijų rinkinys
- Esate sukaupęs nemažą intriguojančių kriminalinių istorijų bagažą. Ar neketinate jų paversti knygos pavidalu?
- Būtinai parašysiu knygą. Pradėsiu ją nuo mistinės brilianto vagystės bylos iki pat šių laikų. Niekada iki šiol nė apie vieną kaltinamųjų viešai nešnekėjau, tik apie V. Belecką – Stupakovą. Bet jis padarė vieną esminę klaidą, todėl su juo kartais tenka „padiskutuoti“.
Ne ką mažiau kvapą gniaužianti ir vadinamoji Kauno Holdingo byla, kurią narpliojome dar 1998 metai kada dirbau Kauno tardymo skyriuje. Tai bene vienintelė byla, kurią sudarė net 300 tomų. Ši byla teismą pasiekė sunkvežimiu. Po tiek laiko galiu pasakyti, kad tada tikrai kažkam smarkiai užmynėme, nes niekas iš aukščiausios valdžios žmonių nenorėjo, kad Kauno Holdingo byla pasiektų teismą. Deja, plačiai visuomenėje žinomas EBSW vardas niekada nebuvo oficialiai įregistruotas. O dėl ko iš pirmo žvilgsnio švelne kalėjimo bausme buvo nubaustas šio koncerno ideologinis vadas Gintaras Petrikas, tai jau teismų sąžinės reikalas.
Prisipažinsiu, kad prieš kiek laiko pradėjau užrašus, tad jau turiu pirmuosius rankraščius. Man nesvarbu, ar šie mano užrašai sulauks sėkmės. Jei šios knygos niekas ir nepirks – tai ji liks tarsi savotiškas palikimas mano vaikams.
