Po pralaimėjimo Nigerijai Šarūnas Jasikevičius žodžių kišenėje neieškojo. Įžaidėjas atvirai pripažino Lietuvos rinktinės klaidas, tačiau tikino, kad tinkamai nusiteikus toks pralaimėjimas užsimirštų greitai ir padėtų pasirengti lemiamai ketvirtfinalio kovai.
– Šarūnai, kas nutiko?
– Nebuvo nei koncentracijos, nei užsivedimo. Labai gaila, kad taip išėjo, bet reikia žiūrėti į pozityvius dalykus – grupėje likome pirmi. Nežinau, ar tai mums labai padės, nes reikės žaisti su labai stipriu varžovu – graikais ar Puerto Riku. Svarbiausia rūpintis savimi ir mūsų žaidimu. Jis kažkiek gerėja, bet šiandien buvo mažas žingsniukas atgal. Jie turėjo daugiau energijos, nes jie vakar ilsėjosi ir tai jiems buvo gyvybės ir mirties klausimas. Bet ir mums lygiai tas pats, todėl nieko negali sakyti. Labai linksma, kad grupėje esame pirmi, bet labai liūdna, kad taip išėjo. Bet vėlgi, pagrindinis tikslas buvo užimti pirmą vietą – jį įvykdėme ir dabar viskas prasideda iš naujo.
– Nors turnyrinėje lentelėje niekas nesikeičia, ko gero nemalonu pralaimėti tokiam varžovui?
– Kad pralaimi, nieko tokio, nes vis tiek esi pirmas grupėje. Bet nekokia savijauta dėl to, kad mes taip atrodome – gimdome tuos taškus, ir gynyboje gimdome atšokusius kamuolius. Labai sunkiai mums viskas sekasi. Rezervų daug, reikia, kad jei išlįstų iš visų pusių. Reikia aplošti vieną iš tų dviejų komandai ir kad gerai žaisti dešimt vienuolika žaidėjų.
– Ar pikta ant komandos draugų dėl koncentracijos stokos?
– Pykti ant komandos draugų negali, nes ir pats ne viską gerai darai. Tik įžaidėjui tai labiau aktualu, nes reikia sustatyti visus į savo vietas – išeina daugiau pykčių, nesusipratimų, bet jų reikia, nes visi turi daryti tą darbą kaip vienas – kitaip nieko nebus.
– Ar jūsų draugas venesuelietis nesupyks, kad jo rinktinė liko už borto?
– Jis sakė, kad serga už mus. Sakė, kad jis čia jau daug metu negyvena, tai jam nelabai svarbu. Bent jau taip man sako. Turbūt meluoja.
– Kaip greitai profesionalūs krepšininkai pamiršta ne itin svarbius pralaimėjimus?
– Labai greitai, jei turi atsidavimą ir susikaupimą. Esame normaliai pasirengę. Ne įspūdingos formos, bet daugelis komandų irgi nėra tokios formos. Visi kartu susirinkome tik prieš savaitę, bet niekam nepasiaiškinsi, reikia žaisti ir kovoti dėl kelialapio.
Romanas Buršteinas, Krepsinis.net iš Karakaso
