Daugelis valstybių – tarsi finansinės piramidės, kurios išgyventi ir padengti senas skolas gali tik dar labiau prasiskolindamos, todėl valstybėms derėtų apskritai uždrausti skolintis – tokią nuomonę spaudos konferencijoje „Kur Lietuvos valstybės skolinimosi ribos?“ trečiadienį išsakė kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas.
„Piramidinis finansavimo būdas yra tuomet, kai vienintelis skolos padengimo šaltinis yra kita skola. Paradoksalu, tačiau beveik visos valstybės yra atsidūrusios piramidinio finansavimo schemoje, – kalbėjo analitikas.– Iš čia seka išvada, kad joms reikėtų uždrausti skolintis, nes valstybės skolinasi piliečių vardu, tų pinigų nepanaudoja investiciniams projektams, o vėliau ir vėl skolinasi.“
Pasak S. Jakeliūno, vertinant valstybės skolinimosi šaltinius ir aplinkybes reikia atsižvelgti į kelis esminius dalykus – kokią dalį paskolos sugebama pasiskolinti vidaus rinkoje ir už kokias palūkanas. Jis pateikia ir Japonijos pavyzdį: neva Japonija dešimčiai metų skolinasi už 1 proc. palūkanų normą todėl, kad 95 proc. pasiskolinama vidaus rinkoje. Palyginimui, Lietuva 75 proc. pasiskolina iš užsienio valstybių, todėl tampa labiau priklausoma. S. Jakeliūno skaičiavimu, Lietuva skolinasi už per dideles palūkanas ir kitąmet jau turės palūkanoms sumokėti 2,5 mlrd. litų – du kartus daugiau nei skiriama krašto apsaugai.
Pripažinimas valstybei
SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda sakė, kad dabartiniai Lietuvos įsiskolinimai neturėtų kelti didelio susirūpinimo ir ekonominio sunkmečio akivaizdoje yra natūralūs.
„Dabartinį skolinimosi poreikį formuoja du dalykai: senų paskolų refinansavimas arba būtinybė atsiskaityti už anksčiau išleistas obligacijas ir antra dalis – šviežiai susidaręs 2012 m. suplanuotas biudžeto deficitas, kuris sudaro mažąją dalį šių metų skolos, – vardino G. Nausėda. – Lietuva gali pasigirti ne didesne nei 40 proc. BVP siekiančia skola ir, mano įsitikinimu, per šitą ribą neperlips.“
Pasak G. Nausėdos, yra tik nedaug išimčių, kuomet valstybės krizės metu neįklimpo į didesnes skolas, o Lietuva bendrame kontekste atrodo gana gerai. „Lietuva 2009 m. turėdama 15 proc. nuosmukį, neviršijo dviženklio biudžeto deficito, o kitos šalys, turėdamos 10 proc. ar dar mažesnį biudžeto deficitą, jį viršijo daugiau. Tos šalys dabar yra didelėje rizikos grupėje, o Lietuvos tarp jų nėra. Tai yra pripažinimas to, ką valdžia padarė per pastaruosius keletą metų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Siūlo nurašyti
Socialinių mokslų daktarė Jolanta Solnyškinienė svarstė, kad vienas iš būdų dabar išspręsti daugiausiai pasiskolinusių valstybių problemas – jų skolas nurašyti. „Vyksta diskusijos, kad pasidalinti atsakomybę, kuri slegia ir paprastų žmonių pečius, galima nurašant įsiskolinusių valstybių skolas. Šie procesai buvo Europoje, pastaruoju metu ją šiek tiek sustabdė Angela Merkel. Bet manau, kad viena iš galimybių gelbėti pasaulinę finansų sistemą yra skolų nurašymas.“
J. Solnyškinienė oponavo S. Jakeliūno išsakytai pozicijai dėl skolinimosi uždraudimo valstybėms: esą tai daryti būtų neracionalu, nes valstybė skolintas lėšas gali investuoti ir iš jų gautų grąžą. Geresnė išeitis neva būtų reguliuoti skolinimosi tempus.
G. Nausėda taip pritarė, kad skolinimosi uždraudimas būtų per daug drastiška priemonė: paskolos valstybėms esą reikalingos vien dėl to, kad pritrūksta vadinamų „kasos lėšų“, nes metų eigoje valstybėms tenka skolintis todėl, kad mokesčiai į biudžetą įplaukia tam tikromis metų dienomis, o valstybei jų gali prireikti kiek anksčiau.
Esą kylančių paskolų problemos sprendimas galėtų būti ekonomikos skatinimas per verslo ciklą: esant geresniems metams reikėtų formuoti stabilizavimo fondą, o blogesniais galima būtų toleruoti leistiną biudžeto deficitą.
S. Jakeliūno nuomone, valstybės įsiskolinimo ateityje galima būtų išvengti tik kompleksinėmis priemonėmis, iš kurių dauguma – ilgalaikės: „Reikėtų skatinti darbo vietų kūrimą nukentėjusiuose sektoriuose, traukti pinigus iš šešėlio, skatinti prakutusius emigrantus sugrįžti į Lietuvą ir, suprantama, kuo pigiau skolintis. Reikalingas visų šių priemonių kompleksas, bet kol kas nė viena nėra vykdoma.“
Ekonomika.lt primena, Lietuvos vyriausybė praeitą savaitę tarptautinėse rinkose pasiskolino 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų), užsienyje išplatindama obligacijas, kurių pajamingumas antrinėje rinkoje siekė 4 proc.
