Rusijos pirmasis vicepremjeras Sergejus Ivanovas pareiškė, kad šalies Juodosios jūros laivynas paliks jūrų bazę Sevastopolyje 2017 metais, jeigu Ukrainos vyriausybė to reikalaus.
S. Ivanovas sakė, kad Rusija sieks pratęsti laivyno dislokavimo Sevastopolyje nuomos sutartį, tačiau patrauks laivyną, jeigu nuomos sutarties pratęsti nepavyktų.
„Mes neagresyvūs, mes pripažįstame teritorinį visų buvusių sovietinių respublikų vientisumą“, - sakė S. Ivanovas.
Paklaustas, ar jis neatmeta galimybės, kad laivynas, kuris dislokuotas Sevastopolyje daugiau nei 200 metų, bus patrauktas iš Krymo, S. Ivanovas atsakė: „Taip, tas visiškai įmanoma po 2017 metų. Kodėl ne, jeigu Ukrainos vyriausybė nutars nepratęsti nuomos sutarties?“
„Mes neketiname pradėti karo prieš jokią šalį. Rusija šiuo metu nekariauja jokių karų. Jeigu patyrinėtumėte giliau, kiek karų Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija kariauja? Tai visai kas kita“, - pridūrė jis.
Šis pareiškimas supykdys nacionalistus, kurie laiko Sevastopolį Rusijos dalimi.
Rusijos Juodosios jūros laivyno dislokavimo Sevastopolyje klausimas yra jautrus daugeliui rusų. Krymas buvo perduotas Ukrainai sovietų laikais, kai perdavimas buvo daugiau teisinis formalumas. Niekas tada nenumatė, kad komunizmas žlugs ir Ukraina atsiskirs nuo Maskvos.
Sevastopolyje dauguma gyventojų labiau prijaučia Maskvai nei Kijevui. Jie norėtų, jog pusiasalis būtų sugrąžintas Rusijai, ir aktyviai priešinasi tam, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas pasitrauktų iš Sevastopolio. Dalis gyventojų net pasirengę imtis karinių veiksmų, kad galėtų užkirsti tam kelią.
Paklaustas, kas nutiks, jeigu Ukrainos vyriausybė nurodys Juodosios jūrų laivynui pasitraukti iš Sevastopolio po 2017 metų, nepaisydama vietos gyventojų prieštaravimo, S. Ivanovas pareiškė:
„Aš myliu Krymą ir netgi turiu ten giminaičių, bet tai Ukrainos problema, ne Rusijos“, - sakė S. Ivanovas.
