Vienas iš Gaidjurginių – Arminas Graužinis – 2000 metais sulaukė palankaus Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimo.
Penki teistumai
A. Graužinio pavardę savo rašiniuose esame minėję ne kartą. Tai jis padėjo Sigitui Gaidjurgiui į spąstus įvilioti – o tada žiauriai nukankinti – Kęstutį Kochą bei Artūrą Gerulį. Jis kartu su kitais nužudė Airidą Karpavičių, žinojo apie kitus S. Gaidjurgio juodus darbelius. Ir net padėjo naikinti jų pėdsakus – kartu su Renatu Šadeikiu iškasė Audriaus Leščinsko lavoną, jį sukapojo ir paslėpė kitoje vietoje.
A. Graužinis laikytas geru S. Gaidjurgio draugu. Jiedu buvo pažįstami net nuo 1981 metų, kai A. Graužiniui buvo 21 metai, o S. Gaidjurgiui – 23 metai. Vienu metu A. Graužinis vadovavo nekilnojamojo turto agentūrai „Jauki pastogė“. Kilus būtinybei oficialiai įsidarbinti, agentu ten buvo įdarbintas ir S. Gaidjurgis.
Taigi 1960 metais gimęs A. Graužinis dar iki įsitraukdamas į Gaidjurginių gaują buvo 5 kartus teistas. Pirmą kartą – 1978-aisiais – už išžaginimą jis gavo 4 metus. Kaip pas mus įprasta, iš įkalinimo įstaigos sugrįžo anksčiau, o 1981 metais jau vėl sėdo į teisiamųjų suolą. Tą kartą apkaltintas sukčiavimu, vagyste ir pareigūno vardo pasisavinimu, laisvės neteko 5 metams. Trečiasis teistumas – 1988-aisiais – buvo už narkotikų gaminimą ir laikymą: 3 metai su puse.
1993 metais A. Graužinis buvo teisiamas už reketą bei neteisėtą laisvės atėmimą. Iš pradžių gavo 6 metus nelaisvės ir turto konfiskavimą. Vėliau Aukščiausiasis Teismas turto konfiskavimą panaikino, o amnestija trečdaliu sumažino bausmę. Tad 1996 metais A. Graužinis jau buvo laisvėje. 1998-aisiais už chuliganizmą buvo nuteistas metams ir 4 mėnesiams, tačiau tų pačių metų rugsėjo mėnesį jau vėl buvo laisvėje. 2000-ųjų pavasarį vėl buvo suimtas už išžaginimą.
Smūgis į veidą
A. Graužinis į Strasbūrą kreipėsi dėl nuosprendžio, gauto 1998-aisiais – už chuliganizmą. Prokurorai tada jį prašė teisti už turto prievartavimą, bet Klaipėdos rajono apylinkės teismas kaltinimą pakeitė.
Tas konfliktas 1997-aisiais išsirutliojo Klaipėdos rajono Klemiškės kaime esančioje kavinėje „Nora“. Tai priemiesčio kavinė, šalia yra autoservisas. Abiejų įstaigų savininkas – verslininkas Petras V.
Tąsyk A. Graužinis su nėščia žmona ir dviem vaikais, taip pat dar vienas Gaidjurginis – Artūras Damkus – su žmona ir vaiku „Noroje“ pietavo. Kaip pasakojo pats A. Graužinis, tame servise jo draugas neseniai buvo remontavęs savo mikroautobusą, bet remontas buvęs atliktas nekokybiškai, variklis „sustreikavęs“ jau kitą dieną po remonto.
Į kavinę iš tarnybinių patalpų įėjus serviso savininkui, A. Graužinis tarstelėjo, jog jeigu jam taip būtų buvęs suremontuotas automobilis, šioje kavinėje jis nemokamai maitintųsi tol, kol pravalgytų ne tik remonto, bet ir pačios mašinos kainą. Anot A. Graužinio, savininkui Petrui V. tai nepatikę ir jis pakvietęs jį pasikalbėti. Tada A. Graužiniui pasirodę, kad Petras V. norįs jam smogti, todėl jis pats smogė pirmas. Tuo viskas ir pasibaigė.
Reketas virto chuliganizmu
Visi išsiskirstė, o Petras V. kreipėsi į policiją. Netrukus A. Graužinis buvo sulaikytas ir apkaltintas turto prievartavimu. Per parengtinį tardymą izoliatoriuje jis pralaikytas 8 mėnesius.
Policija intensyviai ieškojo ir kartu pietavusio A. Damkaus. Šiam ilgą laiką sekėsi slapstytis, bet vieną dieną įkliuvo ir jis. Sulaikomas jis turėjo pistoletą, jį išmetė, vis dėlto policininkai tai pastebėjo. Tad A. Damkus buvo teisiamas ne tik už chuliganizmą kavinėje, bet ir už nelegalų ginklo laikymą. Teismas jam skyrė kalėti 3 su puse metų. Dėl amnestijos bausmė buvo sumažinta ir 1995-ųjų rugpjūtį jis jau buvo laisvėje.
Tik už chuliganizmą buvo nuteistas ir A. Graužinis. Byloje būta duomenų, kad jis ir autoservise, ir kavinėje sukiojosi nuolat, kad bandė reketuoti Petrą V. – tačiau to įrodyti nepavyko. Kadangi iki teismo A. Graužinis buvo areštuotas, tad paskelbus nuosprendį jis didžiąją dalį bausmės jau buvo atlikęs ir netrukus išėjo į laisvę.
Negalėjo apskųsti suėmimo
A. Graužinio advokatas K. Stungys kreipėsi į Strasbūro teismą. Pareiškime teigta, kad A. Graužinis esąs nuteistas nekaltai ir neturėjęs teisės apskųsti suėmimo iki teismo, o šis irgi buvęs nepagrįstas – už visa tai prašyta iš Lietuvos priteisti 100 000 litų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas A. Graužinio skundą priėmė nagrinėti tik vienu aspektu – dėl to, kad jis negalėjo apskųsti suėmimo. Dabar kiekvienas suimtasis teismo nutartį dėl suėmimo gali kasacine apskųsti tvarka aukštesnės instancijos tesimui, o tuo metu tokio įstatymo dar nebuvo. Todėl Strasbūro teismas priteisė A. Graužiniui 8000 litų.
Panašiai tuo pat metu Strasbūre buvo išnagrinėtos ir plungiškio Algio Grauslio, ir kauniečio Henriko Daktaro bylos. H. Daktarui Strasbūro teisėjai nusprendė atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 10 354 litus. Verslininkui A. Grausliui už per ilgą bylos nagrinėjimą Strasbūro sprendimu iš Lietuvos biudžeto buvo sumokėta 60 000 litų – 20 000 už teisines išlaidas ir 40 000 litų už moralinę žalą.
Nepatiko oralinis seksas
Strasbūro teismo nuosprendį A. Graužinis sužinojo paleistas iš areštinės, į kurią buvo uždarytas kaip įtariamasis išžaginimu.
Gegužės 23-iąją policijon kreipėsi devyniolikmetė palangiškė Ramunė R. Mergina papasakojo, kad į butą įsiveržęs iš matymo pažįstamas vyriškis ją smaugė ir išžagino oraliniu būdu. Tas vyriškis – o policija kaipmat nustatė, kad tai A. Graužinis – buvo sulaikytas.
A. Graužinis tą istoriją papasakojo kiek kitaip. Jis sakė, esą perskaitęs laikraštyje skelbimą apie vyrams siūlomą masažą su aiškia užuomina į sekso paslaugas ir užsukęs į tą „masažo saloną“. Tai buvęs labai apleistas, į landynę panašus butas. Neilgai trukus, prasidėjęs seansas – tik ne masažo, o oralinio sekso. Pasak paties A. Graužinio, jokio malonumo jis nejautęs, o dėl itin nemalonios aplinkos apskritai praėjęs bet koks noras. Tačiau Ramunė R. tuo buvusi labai nepatenkinta ir pareikalavusi 80 litų už veltui sugaištą laiką. Beje, mergina A. Graužiniui pagrasino... S. Gaidjurgiu – girdi, tas esąs labai galingas, turįs daug pažįstamų policijoje ir nesukalbamą klientą mikliai sutvarkysiąs. Tuo metu tai atrodė kaip anekdotas, bet situacija susiklostė visai ne anekdotiškai.
Į butą kažkas pasibeldė – galbūt eilinis Ramunės R. klientas. Ji suskubo atidaryti, o A. Graužinis neleido. Po neilgų grumtynių ant Ramunės kūno liko mėlynių – jas paskui ji pademonstravo ir ekspertams.
Suėmimo terminas A. Graužiniui buvo dukart pratęstas, o vėliau jis buvo išleistas pasižadėjęs neišvykti. Galų gale po metų byla buvo nutraukta, nes A. Graužiniui pavyko įtikinti teisėsaugą, kad Ramunė R. teikė sekso paslaugas, o į policiją kreipėsi negavusi užmokesčio.
Tam pasitarnavo ir pati mergina. Vieną dieną jau paleistas iš suėmimo A. Graužinis sulaukė telefono skambučio. Skambino vyrukas – tas prisistatė Ramunės R. giminaičiu ir pareiškė, kad ji norinti susitikti ir pasikalbėti apie bylą. A. Graužinis apie šį pokalbį pranešė bylą tiriančiam prokurorui, kad vėliau nebūtų apkaltintas daręs spaudimą nukentėjusiajai. Susitikęs su Ramune R., pokalbį A. Graužinis įrašė diktofonu. Ramunė žadėjo pasakyti visą teisybę apie įvykį, jei gautų 3000 dolerių. Šios sumos ji balsu neįvardijo, o užrašė ant lapelio.
A. Graužinis ir šį kartą atsisakė mokėti Ramunei R., o pokalbio įrašą perdavė prokuratūrai. Prokurorai prieš Ramunę nesiėmė jokių priemonių ir A. Graužinis dėl to buvo labai nepatenkintas – net vėl žadėjo skųstis Strasbūro teismui. Tačiau savo jis pasiekė. Jokie kaltinimai A. Graužiniui nebuvo pateikti, o į teisiamųjų suolą jis sėdo jau kartu su S. Gaidjurgiu.
Nerimo dienos
Bet tai atsitiko tik po 2 metų. Tie metai buvo labai neramūs tiek S. Gaidjurgiui, tiek jo gaujos banditams. „Meridiano“ susprogdinimas ne vienam jų buvo paskutinis nusikaltimas, už kurį jie buvo teisiami. Tik Marius Marijošius 2002-aisiais dar nužudė žmogų. Visi kiti jau ne tiek planavo naujus nusikaltimus, kiek suko galvas, kaip geriau paslėpti senus nusikaltimus.
Kai policija 2001-ųjų rugsėjo pradžioje sulaikė Tulpinius Dainių Skačkauską ir Donatą Fedčą, Gaidjurginiai sunerimo. O jau kai į teisėsaugininkų rankas pateko ir Virginijus Baltušis – suprato, kad gali ateiti ir jų eilė... Juk ne vieną nusikaltimą abi grupuotės buvo įvykdžiusios kartu. Pats V. Baltušis padėjo S. Gaidjurgiui nužudyti net 5 jo gaujos narius ar liudininkus. S. Gaidjurgis žinojo, kad V. Baltušis Tulpinius laikė savo kumštyje, buvo drąsus, bet turėjo ir vieną silpną vietą – nebuvo nė karto sėdėjęs kalėjime. Tad kaip jį paveiks nelaisvė ir tardymai, prognozuoti buvo sunku.
Kitą šeštadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite:
M. Marijošiaus teismas
Trijų Gaidjurginių areštas
Žilvinas VIZGIRDA
..........
