Televizijos ateitį skirtingų sričių ekspertai vertina įvairiai: technokratai įžvelgia konservatyvumą, technologijų atsilikimą ir sako, kad tokios televizijos, kokia yra dabar, neliks po 10–15 metų. Patys televizijos darbuotojai mano, kad kaip lengvai pasisavinamą informaciją perduodanti ir atsipalaidavimo priemone galinti būti televizija gyvuos per amžius, tuo tarpu informacinių technologijų specialistai sako, kad interneto ir televizijos asimiliacija neišvengiama.
Svarbus, tačiau dažnai nerimtai vertinamas, televizijos laukiančių permainų aspektas yra turinio pasikeitimai. Kaip laidų kūrimą, jų pateikimą keičia tobulėjančios technologijos? Ar ieškoma glaudesnio ryšio su žiūrovu? Ar televizija jau jaučia interneto portalų spaudimą? „Aš visada sakiau, kad viską lemia ne technologijos, o visa esmė yra turinys. Svarbu, apie ką mes kalbam ir kaip mes tai parodom. Technologijos tik diktuoja formą, kokybę, greitį, kitus parametrus“, – kalbėdamas apie televiziją pabrėžia prodiusavimo kompanijos „Be Tabu ir Ko“ įkūrėjas Saulius Bartkus.
Nuo 1998 m. nepriklausomų televizijos laidų kūrėjų komandai vadovaujantis prodiuseris, buvo visuose šios virtuvės užkaboriuose, ragavo operatoriaus, žurnalisto bei laidų vedėjo darbo. Duodamas interviu Balsas.lt žurnalistams S. Bartkus pastebėjo, kad šiuolaikiniame globalėjančiame pasaulyje ribos nyksta daugelyje sričių ir tai ateityje suteiks visiems daugiau galimybių.
Kaip Jūsų darbą keičia tobulėjančios technologijos? Juk keičiasi tiek įranga, kuri naudojama filmavimuose, tiek ir žiūrovų turimi televizoriai.
Mano televizorius yra dešimties metų senumo ir aš jo nesiruošiu kurį laiką keisti, jis puikiai rodo. Vaikytis naujausių technologijų yra puiku, bet manau, kad versle reikia galvoti apie tai, kad nupirkta įranga atidirbtų investuotus pinigus. Taip, pamažu viskas atnaujinama, atšviežinama, pereinama nuo analoginio signalo prie skaitmeninio tiek darbe, tiek ir visur kitur, tačiau, matyt, dar kurį laiką su analogine įranga vis dėlto dirbsime. Montažinės, be abejo, jau seniai yra skaitmeninės ir tai natūralu.
Aišku, vengdami blogos kokybės vaizdo negalime filmuoti buitinėmis kameromis, kaip buvo daroma prieš kurį laiką. Vėlgi, pažanga taip eina į priekį, kad filmuoti ir gerą vaizdą išgauti galima ir su fotoaparatais bei telefonais. Viskas priklauso nuo to, kaip žmogus yra pasiruošęs ir kiek tam yra įvairių priedėlių, su kuriais būtų patogu dirbti kasdieniniame darbe. Iš esmės, jei įvykis yra svarbus, viską lemia ne pati technologija, o turinys ir kuo tai buvo užfiksuota dabar jau neturi didelio skirtumo. Jei tai yra geras turinys, tarkime, jums su fotoaparatu pavyks nufilmuoti „ufonautą“, aš manau, tai taptų sensacija. Vat ir viskas. Nufilmavus su profesionalia įranga jau būtų kitas lygis, bet televizijai užtektų ir ne itin kokybiško įrašo.
Kalbama, kad svarbiausios permainos televizijoje artimiausioje ateityje bus didesnis jos interaktyvumas, geresnis grįžtamasis ryšys. Ar sutinkate su tokiomis prognozėmis?
Aš tuo neabejoju – internetas verčia televiziją pasitempti ir, manau, bendra sąsaja vienokiu ar kitokiu būtu vis tiek atsiras, tačiau iki tol turės praeiti kažkiek laiko. Antra vertus, žmonės yra labai skirtingi – vieni žiūri į televiziją kaip į pramogą, kiti kaip į informacijos šaltinį, vieni nori savaitgalį ramiai atsipūsti ir pažiūrėti kokį nors šou ar filmą, o kiti gali tai žiūrėti per kompiuterio monitorių, vienus informacijos srautas tenkina nepriklausomai nuo kokybės, jie gali įjungti televizorių ir klausyti jo kaip fono, o kitiems yra svarbu, kaip ji pateikiama. Kiekvienas atvejis yra labai individualus, vartotojai yra labai skirtingi ir jų poreikiai taip pat nevienodi.
Ar pasikeis situacija Lietuvoje, kai maždaug po metų nebeliks analoginės antžeminės televizijos? Atsilaisvinus dažniams galėtų atsirasti daugiau nemokamų kanalų, kokias permainas tai galėtų lemti?
Prognozuoti, kiek naujų kanalų galėtų atsirasti Lietuvoje, neįmanoma. Kalbant apie nacionalinius transliuotojus galima pasakyti, kad jų bus tiek, kiek leis finansinės galimybės. Naujam komerciniam kanalui įsteigti reikalingi dideli pinigai, galbūt atskiru atveju, tai galėtų būti kažkoks privatus rėmėjas. Idealiu atveju kanalas turi išsilaikyti iš reklamos, tačiau žinome atvejų, kai atskiros žiniasklaidos kompanijos, nesvarbu interneto, televizijos ar spaudos yra išlaikomos iš rėmėjų pinigų. Sunku pasakyti, kaip bus, aš nebūčiau linkęs kategoriškai krypti į vieną ar kitą pusę.
Kaip greitai Lietuvą pasiekia nauji, „karšti“ užsienio projektai? Kokios tendencijos pastaruoju metu pastebimos užsienio televizijos rinkose?
Nauji užsienio televizijų projektai ne visuomet iš karto patenka į Lietuvą. Daug kas priklauso nuo tradicijų ir nuo biudžeto. Kai kurie iš jų ilgai „makaluojasi“ užsienyje, kol atkeliauja pas mus, tačiau ne todėl, kad šalies televizijos to nežinotų. Kiekvienas atvejis yra svarstomas, nes mūsų rinkos sąlygomis televizijos negali įsigyti dešimties projektų, o jei nusiperka vieną gerą ir jisai pasiteisina, pratęsia jį toliau ir neperka kito. Ir priešingai, kuomet vienas formatas nepasiteisina, ieškoma kito.
Naujausi projektai yra žinomi, kadangi visi važinėja į muges, turi internetą ir mato, kas vyksta. Tai juk nėra paslaptis, tiesiog reikia atsidaryti dominančios televizijos, ar televizijų mugės tinklapį ir viskas bus matoma. Savaime suprantama, visi skaičiuoja, renkasi projektus, kuriais būtų galima pritraukti kuo daugiau žiūrovų. Nepasakyčiau, kad pasaulyje atsiranda daug naujų projektų, apie kuriuos nežinotų televizijos laidų kūrėjai Lietuvoje.
Ar Lietuvos rinka yra pakankamai didelė specializuotoms televizijoms?
Specializuotoms televizijoms mūsų rinka per maža. Šalyje, kurioje gyvena vos trys milijonai gyventojų, tai būtų savotiška prabanga. Antra vertus, ką gali žinoti – tokie kanalai gali atsirasti. Viena iš realių nišų specializuotai televizijai yra informacijos pateikimas, ta kryptimi, kiek aš suprantu, eina „Lietuvos Ryto TV“, o iš radijo stočių taip specializuojasi „Žinių radijas“. Tai yra pavyzdys, kaip radijo rinkoje specializuota stotis taip pat gali išgyventi. Aišku, radijuje sąnaudos mažesnės nei televizijoje šimtus, o galbūt ir daugiau kartų. Muzikiniai specializuoti kanalai Lietuvoje laikosi sunkiai – „MTV Lietuva“ nepasiteisino, nes maža rinka diktuoja savo sąlygas.
Televizijos laidų kūrėjai Lietuvoje yra gerokai suvaržyti finansiškai. Vis dėlto kaip vertintumėte jų kūrybinį potencialą?
Nenoriu blogai kalbėti apie kolegas, o jei rimtai, manau, kad kūrybinis potencialas tokioje mažoje šalyje yra labai didelis. Jei įvertintume, kiek pas mus yra televizijos kanalų, kaip rengiamos laidos, kokios turimos sąnaudos, skiriami resursai, atrodo, kad kartais iš nieko yra padaromi stebuklai. Kai kurie kolegų darbai iš tiesų stebina. Prodiusavimo kompanijos juk irgi nėra labdaros organizacijos, jos nori užsidirbti, plėstis, atsinaujinti, o viskam reikia išteklių. Lyginant su tuo, ką aš esu matęs kad ir mūsų kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje – manau, kad lietuviai yra viena, o galbūt ir keliomis galvomis aukščiau.
Ar televizija jau jaučia stiprų interneto spaudimą?
Internetinei televizijai sąlygos vystytis dėkingos tuo, kad ji yra operatyvi. Juk naujienos gali būti pristatomos nelaukiant vakaro žinių. Ko jai kol kas trūksta, tai apipavidalinimo, kadangi žmonės, kurie ateina dirba internetinėje televizijoje, nėra tie profesionalai, kurie gali dirbti „pilna koja“. Kas yra internetinė televizija? Dažniausiai, tai tekstas, kuris yra labai aiškus, tiesiog „sausas“ faktas, reportažas, nufilmuotas „kažkaip“, taip pat paprastai ir montuojamas. Tuo tarpu įprastinė televizija ieškodama naujų būdų, kaip sudominti žiūrovą, verčiamasi per galvą. Čia išmonės yra gerokai daugiau nei internetinėje televizijoje. Kol kas jų negalėčiau net lyginti, tik uždėti internetinei televizijai pliusą už operatyvumą.
Kokios, jūsų manymu, yra internetinių portalų perspektyvos? Ar sudarys jie konkurenciją televizijai?
Toks laikas ateis, jeigu internetiniai portalai sugebės skirti reikalingas lėšas. Tai nėra taip paprasta, nes pats svarbiausias dalykas – ne pati technologija, o žmogus. Ir jeigu, tarkime, kompanijos sugebėtų užsiauginti darbuotojus, kurie savo darbais gebėtų pranokti televizijos darbuotojus, situacija pasikeistų. Internetas dar nesuteikia galimybės vaizdą pateikti tokios kokybės, kad žiūrovas galėtų įvertinti į apšvietimą, optiką įdedamas sąnaudas. Yra daug subtilių dalykų.
Taigi galiausiai ateis laikas, kai pradėsite kurti laidas ir interneto portalams?
Kai kuriose srityse įvyks televizijos ir interneto susiliejimas, tokios tendencijos pastebimos jau dabar. Šios žiniasklaidos priemonės papildo viena kitą, atsiranda bendradarbiavimas. Kol kas jis nėra toks, kokio būtų galima tikėtis, bet šiuo metu jis jau yra. O kad išvystume tą turinį internete, kurį dabar matome televizijoje, reikalingas greitaeigis tinklas, taigi tai tik technologijų klausimas.
Jei ateityje įvyktų interneto ir televizijos asimiliacija, turinio kūrėjai užsakymus galėtų gauti iš viso pasaulio. Kaip vertinate lietuvių galimybes dirbti tarptautinėje rinkoje?
Pagrindinis dalykas yra turinys, taigi kyla klausimas, ar lietuviškas produktas sudomins globalaus tinklo lankytojus. Kai kas galbūt domina, tačiau pas mus nėra tokių pavyzdžių kaip JAV, kur kai kurie žmonės, įkūrę savotišką naminę televiziją, nufilmuotas laidas deda į internetą, o ten jas žiūri milijonai lankytojų. Čia jau kalbame ne apie technologijas, o apie turinį, kalbą, supratimą, mentalitetą... Apie daug skirtingų sudedamųjų dalių.
Kaip aš esu sakęs – humoras, kuris patinka amerikiečiams, rusams, vokiečiams ir suomiams, ar lietuviams yra labai skirtingas, tai sunkiai tarpusavyje suderinami dalykai. Aišku, pavyzdžiui, yra suomių, kuriems patinka rusiškas humoras, o internetas tuo ir puikus, kad gali „išgraibyti“ kiekvieną „kliką“ iš bet kurios pasaulio šalies. Apskritai, manau, kad pasaulis tampa vientisesnis ir tų ribų tarsi ir nebėra. Kuomet ateis nauja karta, jauni žmonėms su savo idėjomis tos ribos toliau „lydysis ir tirps“.
