Lenkijos ir Lietuvos santykiai pasiekė dugną. Kai Lechas Kačinskis (Lech Kaczynski) ruošėsi vykti į Vilnių susitikti su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, beveik visas Lietuvos Seimas parėmė nepalankų lenkų mažumai įstatymo dėl pavardžių rašymo projektą. Sunku rasti geresnį simbolį, rodantį, kas liko iš Lenkijos ir Lietuvos strateginės partnerystės, rašo penktadienio numeryje dienraščio "Rzeczpospolita" apžvalgininkas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczynski).
Anot jo, liūdna, kad, praėjus 20 metų nuo to laiko, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, beveik visi Seimo nariai parėmė nacionalistų projektą. Jie balsavo už pasiūlymą iš tų laikų, kai lenkiškumas nedidelei tautai galėjo atrodyti grėsmingas. Tai smūgis lenkų mažumai, kuri jau šimtą kartų girdėjo pažadus, kad pavardžių problema bus išspręsta taip, kaip ji pageidauja, rašo J. Haščinskis.
Pasak apžvalgininko, Seimo sprendimas taip pat yra dar vienas pagalys į ratus tiems, kurie nori gerų Lenkijos ir Lietuvos santykių. Kažkas darosi Lietuvos politikų galvose, jei didelė dalis valdančiajai partijai atsovaujančių deputatų ignoravo savo premjero pateiktą kompromisinį įstatymo projektą ir parėmė nacionalistų pasiūlymą, teigia jis.
Kaip toliau kalbėtis su Lietuva? Kaip siekti strateginių Rytų politikos tikslų? Kaip formuoti ES politiką Rusijos atžvilgiu, jeigu svarbi mūsų partnerė šiais klausimais elgiasi taip, tarsi Lenkija ir lenkiškumas būtų didžiausi jos priešai? Anot apžvalgininko, Lenkijos politikai turi ryžtingai padėti Lietuvai nubusti iš nacionalistinio sapno.
"Lietuva, pamatyk, kad lenkai nesikėsina į tavo suverenumą, o lenkų kalba jau nebekelia grėsmės lietuvių kalbai. Nubusk, kol ne vėlu", - baigdamas pabrėžia Lenkijos laikraščio apžvalgininkas.
