Indekso kūrėjai, „HelpAge International“ bei Jungtinių Tautų populiacijos ir vystymosi fondas, apžvelgė 89 proc. viso pasaulio pagyvenusių žmonių padėtį 91 valstybėje ir įvertino vyriausybių pasiruošimą prisitaikyti prie senstančios visuomenės.
„HelpAge International“ vadovės Silvia Stefanoni teigimu, tyrimas atskleidžia itin ryškius demografinius pokyčius Rytų Europoje bei Rusijoje. Anot S. Stefanoni, šiame regione sparčiai auga gyventojų amžiaus vidurkis ir tuo pat metu mažėja gimstamumas. Dėl šios priežasties ilgainiui vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turės išlaikyti augančias pensininkų gretas.
„HelpAge International“ įsitikinimu, tokia padėtis yra tiksinti bomba, todėl šalys, kurios laiku nesiims atitinkamų veiksmų ateityje susidurs su sunkumais.
Indekso sudarytojai išrikiavo valstybes atsižvelgdami į pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę. Vertinant valstybes buvo tiriamos keturios sritys: pagyvenusių žmonių perkamoji galia, sveikatos apsauga, užimtumas bei išsilavinimas ir aplinkos pritaikymas pagyvenusiems žmonėms. Pastarasis kriterijus siekia įvertini, ar vyresni žmonės jaučiasi pakankamai svarbūs aplinkiniams.
Tarp 91 pasaulio valstybės pirmąsias vietas dalijosi Švedija ir Norvegija. Tuo tarpu Afganistanas ir Pakistanas atsidūrė sąrašo pabaigoje.
Vis dėlto sąrašo sudarytojai pastebėjo, kad šalies padėtis reitinge priklauso ne tik nuo ekonominės gerovės. Šri Lanka ekonomine padėtimi lygiuojasi į Pakistaną, tačiau šalis užėmė 36 poziciją. Viena iš skurdžiausių Lotynų Amerikos valstybių, Bolivija, užkopė net į 46 vietą.
Pasaulio vyriausybės vengia ruoštis demografiniams pokyčiams, nes kol kas šis klausimas nėra itin aktualus, tad siekiama jį palikti ateities kartoms.
„Pasaulis itin sparčiai sensta, šiuo metu vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių yra daugiau nei vaikų iki 5 metų amžiaus. Iki 2050 metų tokių vyresnių žmonių skaičius viršys vaikų iki 15 metų skaičių“, - sako S. Stefanoni.
Anot indekso sudarytojų dėl vyresnių žmonių gerovės itin turėtų sunerimti tokios šalys kaip Rusija, Indija, Indonezija, Meksika, ir Turkija. Iki 2050 metų pagyvenusių žmonių skaičius šiose šalyse padvigubės.
Itin gerai Vyresnių žmonių gyvenimo kokybės indekse pasirodė ir tokios šalys kaip JAV, Kanada, Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Šveicarija, Suomija bei Islandija.
Lietuva tarp 91 valstybės užėmė 50 vietą. Tyrimo autoriai itin prastai įvertino Lietuvos senjorų galimybes jaustis pilnaverčiu, gerbiamu ir reikalingu visuomenės nariu. Šiuo požiūriu Lietuva užėmė 83 vietą.
Tuo tarpu darbo ir išsilavinimo srityje Lietuvai atiteko 16 vieta. Pajamų reitinge Lietuvos senjorai užėmė 47 vietą, o sveikatos apsaugos srityje – 52 poziciją.
Latvijos senjorų gyvenimo kokybė pasauliniame sąraše buvo įvertinta 45 vieta. Tuo tarpu Estija užėmė net 29 vietą.
Prasčiau pasirodė Baltarusija ir Lenkija atitinkamai užėmusios 60 ir 62 vietas. Ukraina tenkinosi 66 vieta. Rusijai atiteko 78 reitingo laiptelis.
