Vos įžengus pro pastato duris, jūsų kabineto išvaizda persimaino pagal jūsų poreikius, o pietums gaunate tai, kas užaugo ant biuro sienos. Tokia netolima ateitis yra piešiama mūsų darbovietėms, rašo BBC.
Šią viziją padėtų įgyvendinti naujų išmaniųjų pastatų karta, kurios koncepcijos buvo pristatytos Britų biurų tarybos konferencijoje.
„Šie pastatai atitiks žmogaus poreikius, jie bus labiau personalizuoti – jūs galėsite kontroliuoti aplinką ir suderinti ją su savo poreikiais“, - sakė profesorius Derekas Clementsas-Croome‘as iš Rydingo universiteto.
Tai reiškia, kad už kelių metų biurai atrodys tikrai kitaip. Dizaineriai kalba apie skaitmenines sienas, kurios turi įtaisytus sensorius, tad galima su jomis bendrauti.
Šios sienos sukurs jūsų profilį bei atitinkamai keis aplinką. Tai reiškia, kad jums atvykus keisis apšvietimas aplink jūsų stalą arba jūsų susitikimui bus sukurtas iš anksto nuspręstas mikroklimatas.
Ši technologija, vadinama „nano padengimu“, kuri iš esmės paverčia jūsų šaltus, nejautrius biurus į išraiškingą aplinką.
Tik įžengus į pastatą, jūsų darbo vieta pradeda ruoštis jūsų atvykimui. Ir tai tik vyksta tik pastatų viduje. Pastatų industrija idėjų semiasi ir iš kitų sektorių, pavyzdžiui, aviacijos, kuri kuria save pataisančias ar valančias medžiagas, kaip save valantį cementą.
Panašiai atsirado ir valgomos sienos. Seanas Affleckas, „Make“ architektas, yra didelis „gyvųjų fasadų“ gerbėjas. Šie fasadai – tai vertikalūs laukai, kur augalai yra auginami ant sienų. Jie taip pat vartoja anglies dvideginį ir išskiria deguonį. O tai, teigia S. Affleckas, gali padėti kovoti su klimato atšilimu, nes „gyveji fasadai“ gali atvėsinti miestus.
Panašaus žaliojo efekto būtų galima pasiekti ir su dumbliais, kurie 200 proc. geriau sugeria CO2 ir gamina biomasę nei, tarkim, rapsai, teigia architektas.
Dumbliais būtų galima apvynioti pastatų vamzdžius, pro kuriuos išeina dujų atliekos. Kai dumbliai išvalytų atliekas, juos būtų galima sunaudoti energijos gaminimui.
Pavyzdžiui, Arizonoje, JAV, yra gamykla, kurioje produkcijos metu susidariusios atliekos yra išleidžiamos pro dumblių vamzdžiuis, kurie sugeria 80 proc. dujų ir išleidžia deguonį. Tada dumbliai yra perdirbami per biomasės generatorius, kad būtų sukurti biodegalai.
O Indijoje viena firma ant biurą juosiančios tvoros augančius dumblius paverčia kosmetika. Be to, galima auginti valgomuosius dumblius, kurie yra labai maistingi.
Kai kas net siūlo naudoti augalų šaknis pritvirtinant pastatus prie žemės. Šios idėjos šalininkai teigia, kad per žemės drebėjimą medžiai nenuvirsta net kai dauguma pastatų sugriūna.
Žinoma, yra daug barjerų šios pažangos kelyje. Vienas jų – tiesiog žengti pirmą žingsnį.
„Daugelis geriausių idėjų reikalauja didelės rizikos“, - sako Andrew Hunteris, „Skanska“ techninių paslaugų direktorius.
Tačiau išmaniųjų pastatų augantį populiarumą lemia keli galingi veiksniai. Pirmas jų – ekonomika. Biurai, po darbuotojų, sudaro didžiausią įmonių išlaidų grupę.
Išmanūs automatizuoti pastatai, kuriuose sistemos bendrauja ne tik su jumis, bet ir viena su kita, reikalauja mažesnių išlaikymo išlaidų. Jie sunaudoja mažiau energijos bei vandens. O malonesnė darbo aplinka skatina didesnį produktyvumą.
Antra, tokios problemos, kaip energija, vanduo bei atliekų tvarkymas, yra būtinos įmonių tvarumo darbotvarkių dalys. Ir tikėtina, kad jų svarba augs kartu su didėjančiais aplinkosaugos rūpesčiais.
Nepaisant išmaniųjų pastatų ekologinių ir ekonominių privalumų išlieka vienas labai svarbus klausimas: ar ateityje mums apskritai reikės biurų?
