JAV vyriausybė garantuoja 300 milijardų JAV dolerių vertės vieno didžiausių šalies bankų „Citigroup“ probleminių ir kitų aktyvų saugumą. Fiksuojamas Tailando ekonomikos lėtėjimas.
Lenkijos CB gavo 10 milijardų eurų atvirą kredito liniją Europos centriniame banke.
JAV
Savaitės pabaigoje pasklido gandai, kad bankas „Citigroup“ ruošiasi parduoti dalį savo verslo ar netgi ieškoti partnerių. Banko vadovas Vikramas Paneitas kategoriškai neigė tokius gandus, penktadienį banko vadovybė susirinko į neeilinį susirinkimą dėl situacijos rinkoje, kai jų valdomo banko akcijos nukrito žemiau nei 4 doleriai (dar prieš metus banko akcijos kainavo apie 30 dolerių, o šių metų lapkričio pradžioje apie 15 dolerių). Investuotojai baiminosi, kad banko balanso rizikingi aktyvai palaipsniui taps nuostoliu. Kaip jau Amerikoje tapo įprasta, svarbiausi valdžios sprendimai priimami savaitgaliais, tad nenoras rizikuoti sudarė didžiulį spaudimą akcijų kursui. Ir visgi JAV vyriausybė įsikišo. Sekmadienį pranešta, kad bankui suteikiama 20 milijardų dolerių parama. JAV iždo departamentas ir Federalinė indėlių draudimo korporacija (FDIC) taip pat suteiks garantą 300 milijardų dolerių vertės banko aktyvams. Vyriausybė jau anksčiau buvo suteikusi 25 milijardų dolerių pagalbą bankui kaip dalį iš 700 milijardų dolerių vertės plano, kurį spalio mėnesį patvirtino Kongresas. JAV vyriausybei mainais atiteks privilegijuotųjų 27 milijardų dolerių vertės akcijų, už kurias bankas mokės 8 proc. dividendus.
Artimiausiomis dienomis tikimasi, kad B. Obama paskelbs savo kandidatą į iždo sekretoriaus vietą. Įvairūs šaltiniai („CNN“, „Bloomberg“, „FT.com“) skelbia, kad naujuoju sekretoriumi taps Niujorko federalinio rezervo prezidentas Timothis Geithneris. Ši pozicija šiuo metu laikoma svarbiausia vieta naujos administracijos kabinete. T. Geithneris jau dalyvavo Federalinio rezervo susirinkimuose, kai buvo sprendžiami „Bear Stearns“ ir „American International Group“ gelbėjimo planai. Tad patirties ir kompetencijos, kaip teigia spauda, šis žmogus turi daugiau nei pakankamai. Rinkas, panašu, kad tokie pokyčiai paveikė teigiamai. Prekybos sesijos pabaigoje paviešinus šį B. Obamos pasirinkimą, pagrindiniai JAV akcijų indeksai tiesiog šovė į viršų.
Vakarų Europa
Europos akcijos patyrė antrą didžiausią savaitinį nuosmukį šiais metais. Regiono Dow Jones Stoxx 600 indeksas per savaitę nukrito 12 proc. ir pasiekė pastarųjų penkerių metų žemumas. Penktadienio smukimą daugiausia lėmė ypač blogi JAV nedarbo lygio duomenys, pasklidę gandai, kad bankas „Citigroup“ ketina parduoti dalį savo verslo, žemiau nei 50 dolerių už barelį nukritusi naftos kaina smukdė energetinių akcijų kainas. Tądien taip pat netikėtai Šveicarija sumažino savo bazinę palūkanų normą vienu procentu, o tai rodo, kad ir stabiliausia Europoje laikoma valstybė susiduria su ekonominiais sunkumais.
Paslaugas teikiančių kompanijų pirkimų vadybininkų užsakymų indeksas (Purchasing Managers Index Services) lapkričio mėnesį euro zonoje nukrito iki 43,3 nuo 45,8 punkto. Tai jau šeštas mėnuo iš eilės, kai indeksas fiksuoja neigiamą pokytį. Analoginis gamybos sektoriaus indeksas (PMI Manufacturing) nukrito iki 36,2 nuo 41,1 punkto. Gamybos indekso komponentė – nauji užsakymai smuko iki 29,7 nuo 36,2 punkto, o tai ateityje lems tolimesnį gamybos sektoriaus smukimą. Duomenys leidžia prognozuoti, kad euro zonos ekonomika ketvirtąjį šių metų ketvirtį gali smukti daugiau, nei dabar tikimasi.
Azija
APEC (angl. „Asia-Pacific Economic Cooperation" – Azijos ir Ramiojo vandenyno bendradarbiavimo) grupė, į kurią įeina 19 regiono valstybių ir Honkongas su Taivanu, savaitgalį vykusiame susitikime užsibrėžė ir toliau imtis visų įmanomų priemonių pasaulio finansų krizei įveikti ir nekelti naujų barjerų investicijoms ir laisvai prekybai regione (t. y. nesiimti protekcionizmo priemonių, nes jos, pasak grupės pranešimo, gali sužlugdyti pasaulio ekonomiką). Jau dabar yra kalbama, kad preliminari laisvos prekybos sutartis (dėl kurios pradėta derėtis prieš septynerius metus Dohoje) gali būti patvirtinta artimiausiame Pasaulio prekybos organizacijos posėdyje.
Tailando ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo 4 proc. lyginant su pernai metų atitinkamu laikotarpiu, o tai yra mažiau, nei prognozavo 19 „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų, kurie tikėjosi 4,3 proc. augimo. Per antrąjį ketvirtį šalies BVP išaugo 5,3 proc. lyginant su 2007-ųjų metų antruoju ketvirčiu. Pagrindinės ekonomikos augimo tempų priežastys yra lėtėjantis eksportas ir Tailando politinės problemos, dėl kurių šalies vyriausybė negali efektyviai funkcionuoti ir sumažėjo turistų srautas.
Lotynų Amerika
Meksikos finansų ministras prognozuoja, kad šalis pasieks savo ekonomikos ilgalaikį 6 proc. augimo tempą 2012 metais dėl vyriausybės išlaidų keliams tiesti, uostams statyti ir kitiems infrastruktūros projektams. Finansų ministras taip pat pareiškė, kad vyriausybė ir toliau garantuos Meksikos kompanijų skolos vertybinius popierius tol, kol normalizuosis rinkos sąlygos.
Ateinančiais metais Meksikos vyriausybė prognozuoja 1,8 proc. BVP augimą.
Venesuelos vyriausybė siūlys OPEC šalims narėms dar iki šių metų pabaigos (t. y. lapkričio 27 dieną vyksiančiame susirinkime) sumažinti naftos gavybos apimtis vienu milijonu bareliu per dieną, o tai yra mažiau, nei anksčiau siūlė Abu Dabis, kurio valdžios nuomone, gavybą reikia mažinti pusantro milijono barelių. Venesuela, skirtingai nei Meksika, neapsidraudė nuo naftos kainos kritimo kitais metais. Venesuela išgauna 11 proc. visos OPEC išgaunamos naftos.
Vidurio ir Rytų Europa
Didžiausia Rusijos nevalstybinė naftos gavybos kompanija „Lukoil" ketina įsigyti didžiausios Ispanijos naftos išgavėjos „Repsol" dalį (apie 30 proc.), o tai pagal penktadienio kainą sudarytų apie 5 milijardus dolerių. „JPMorgan Chase & Co." ir „ING Groep NV" analitikai mano, kad toks sandoris dabartinėmis rinkos sąlygomis yra mažai tikėtinas, nes „Lukoil" dar šiemet turi grąžinti 1,9 milijardo JAV dolerių, 2009-aisiais metais dar 609 milijonus JAV dolerių, o birželio pabaigoje turėjo 1,6 milijardo JAV dolerių grynaisiais pinigais. Analitikų nuomone, Rusijos dujų milžinė „Gazprom" turi daugiau šansų įsigyti „Repsol" dalį.
Lenkijos centrinis bankas, siekdamas užtikrinti pakankamą likvidumą šalies bendrovėms, susitarė su Europos centriniu banku (ECB) dėl 10 milijardų eurų atviros kredito linijos. Lenkija yra antra po Vengrijos Europos Sąjungos valstybė, kuri gauna ECB paramą.
