Iš NASA zondo „Dawn“ atsiųstų geriausių nykštukinės planetos Cereros kadrų mokslininkai sumontavo trumpą vaizdo filmuką, kuriame du paslaptingi šviesos šaltiniai vidury kraterio matyti ilgą laiką.
Labiausiai stebina tai, kad šviesos šaltiniai neužgęsta krateriui pasislinkus ir neapšvieston pusėn, anapus terminatoriaus.
„Space.com“ praneša, kad paaiškinimo šiems šviesuliams mokslininkai vis dar neranda, ir nekantriai laukia, kada zondas pasieks Cererą bei pradės skrieti aplink ją orbita. kovo 5 d.
„Šviesią dėmę Cereros paviršiuje „Dawn“ užfiksavo prieš keletą savaičių. Tačiau tada dar nebuvo matyti, kad šis šviesos šaltinis turi kompanioną – kitą šviesos šaltinį, – pranešime spaudai sakė „Dawn“ misijos vadovas Chrisas Russellas iš Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA, JAV). – Gali būti, kad šie šviesos šaltiniai – vulkaninės kilmės, tačiau pirma norėtume sulaukti didesnės raiškos fotografijų.“ Ši fotografija daryta 2015 m. vasario 19 d., kai zondui „Dawn“ iki Cereros buvo likę 46 tūkst. km.
„Ryškiausias šviesos taškas kol kas yra pernelyg mažas, kad jį būtų galima identifikuoti zondo padarytuose kadruose. Nepaisant mažų išmatavimų, ryškumu jis pranoksta visus kitus Cereros paviršiuje esančius darinius, – pasakoja misijos tyrėjas Andreasas Nathuesas iš Makso Planko Saulės sistemos tyrimų instituto Gotingene (Vokietija). – Mums tai yra absoliučia netikėta – ir mums tai yra mįslė.“
Zondas „Dawn“ tirs daug Cereros mįslių. Cerera yra didžiausias Asteroidų juostos tarp Marso ir Jupiterio kūnas. Jo masė sudaro maždaug 1/3 visos Asteroidų juostos masės. Per 9 val. aplink savo ašį apsisukanti nykštukinė planeta yra 950 km skersmens ir ilgą laiką buvo laikoma asteroidu. 1801 m. sausio 1 d. ją atrado italų astronomas Giuseppe Piazzi, pamanęs, kad tai – planeta. Stebint iš Žemės, šio dangaus kūno ryškis kinta nuo 6,7 iki 9,3 – taigi, plika akimi Cerera nėra matoma.
