Lietuvos ambasadorius Švedijoje Remigijus Motuzas norėtų, kad ryšiais su KGB be įrodymų apkaltintų diplomatų „medžioklė“ būtų apsvarstyta Seimo Užsienio reikalų komitete (URK), nes tuo užsiima du šio komiteto nariai.
„Dėkodamas, kad (Užsienio reikalų - BNS) ministerijos vadovybė viešai išreiškė savo poziciją, manyčiau, kad šis klausimas turėtų būti oficialiai svarstomas Seimo Užsienio reikalų komitete, nes nepagrįstus kaltinimus kelia 2 šio komiteto nariai“, - rašte URM rašo ambasadorius Švedijoje.
Konservatorius Audronius Ažubalis ir liberalcentristų frakcijai priklausantis Henrikas Žukauskas yra kreipęsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą duomenų apie galimą dabartinių Lietuvos diplomatų bendradarbiavimą praeityje su sovietų KGB, o žiniasklaidai buvo nutekintos juos dominančių diplomatų pavardės, tarp jų - ir R.Motuzo.
Minėtieji parlamentarai aiškina veikiantys URK pavedimu išsiaiškinti, ar procedūrose, pagal kurias Lietuvos ambasadoriai skiriami į pareigas, nėra „landų“, taip pat, ar juos skiriant nebuvo padaryta pažeidimų.
Pažeidimu šiuo atveju būtų laikoma, jei, tarkime, šalies vadovai skyrė kokį nors asmenį į diplomatines pareigas neatsižvelgdami į turimą „jautrią“ir kompromituojančią informaciją, kai įstatymai numato, jog diplomatu galibūti tik nepriekaištingos reputacijos žmogus.
Be kita ko, abu parlamentarai kartu su kolega Dailiu Barakausku pernai spalį buvo kreipęsi į Ypatingąjį archyvą, prašydami duomenų apie 73 diplomatų galimas sąsajas su KGB. Tačiau tuomet jie kreipėsi savo iniciatyva, o ne UR komiteto pavedimu. Pernai lapkritį iš Ypatingojo archyvo jie gavo atsakymą, jog dėl laiko stokos nerasta informacijos apie diplomatų galimas sąsajas su KGB. Parlamentarai toliau tęsia paieškas.
Šių metų kovą buvo pranešta, jog A.Ažubalis ir H.Žukauskas susiaurino paiešką ir Archyvui pateikė 10 pavardžių, dalis jų buvo nutekintos žiniasklaidai, kuri jas pagarsino. A.Ažubaliui dėl to teko viešai atsiprašyti „įtartinais“ įvardytų ambasadorių.
R.Motuzas sako, kad neapsikentęs svaidomų įtarimų, kurie pažeidė jo, kaip žmogaus, teises, viešai sumenkino jo reputaciją ir pakenkė diplomatinės tarnybos prestižui, pats kreipėsi į Ypatingąjį archyvą raštu, prašydamas pateikti apie jį visą medžiagą ir išvadas.
„Iš Lietuvos ypatingojo archyvo 2008 m. kovas 28 d. gavau atsakymą (rašto numeris Nr. P2-2445), kuriame pažymėta, kad „LSSR KGB archyviniuose fonduose duomenų apie Remigijaus Motuzo, gim. 1956 m., bendradarbiavimą su SSRS specialiosiomis tarnybomis nerasta“, - rašo ambasadorius.
URK vicepirmininkas A.Ažubalis BNS sakė žinąs apie šį R.Motuzo kreipimąsi. Pasak parlamentaro, šiuo metu su Ypatinguoju arhyvu ir kitomis institucijomis „vyksta susirašinėjimas“, o „ką nors“ išsiaiškinti tikimasi per balandį.
A.Ažubalio teigimu, URK turi žinoti apie diplomatų praeitį, nes tvirtina ambasadoriais skiriamų asmenų kandidatūras.
Kad apie kai kuriuos Lietuvos diplomatus galėtų egzistuoti „jautri“ informacija, Seime prabilta pernai metų pabaigoje. Buvo kalbama, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) šią informaciją yra pateikęs prezidentui, užsienio reikalų ministrui ir premjerui.
Tačiau nei VSD vadovas Povilas Malakauskas, nei URK pirmininkas Justinas Karosas nepatvirtino, kad vadinamoji „jautri“ informacija yra kaip nors susijusi su galimu diplomatų bendradarbiavimu su KGB.
Apie tai, kad bent 10 Lietuvos diplomatų „liustraciją perėjo“ tuometinių VSD vadovų kabinetuose apeinant liustracijos įstatymo reikalavimus, pernai rugsėjį užsiminė iš VSD pašalintas kontržvalgybininkas ir buvęs Liustracijos komisijos pirmininkas Vytautas Damulis.
Ankstesnis VSD vadovas Mečys Laurinkus, esą tokiu būdu „liustravęs“ diplomatus, pavadino tai šmeižtu ir padavė V.Damulį į teismą, tačiau šis teisme nepasirodė.
Lietuvos URM praėjusį mėnesį pareiškė, kad nepagrįsti įtarimai Lietuvos diplomatams dėl liustracijos įstatymo pažeidimų yra tik pigus ir nesąžiningas politikavimas, visuomenės priešpriešos kurstymas, paminantis Konstitucijos vertybes ir Lietuvos valstybės interesus.
URM priminė, kad į Lietuvos diplomatinę tarnybą priimamų asmenų patikimumas yra užtikrinamas Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka, jį taip pat patvirtina ES ir NATO institucijos.
„Lietuvos įstatymai niekam nesuteikia teisės klaidinti visuomenės melagingais pramanais. Raginame visus jausti atsakomybę dėl savo žodžių ir veiksmų“, - kovą rašė URM.
