Prieš gyvybiškai svarbių ekosistemos dalyvių – ryklių – medžioklę kovojantys mokslininkai meta ekonominį argumentą: iš gyvų ryklių kasmet visame pasaulyje uždirbama 314 mln. dolerių. Ši suma netrukus turėtų gerokai pranokti pelną, gaunamą iš kontroversiškai vertinamos prekybos ryklių pelekais.
Laisvai savo natūralioje aplinkoje gyvenantys rykliai – vertingas turizmo elementas. Remiantis naujausio tyrimo rezultatais, rykliai vandenynuose greit bus verti kur kas daugiau nei sriubos pavidalu prabangių restoranų lėkštėse, rašo nbcnews.com.
Kanados Britų Kolumbijos universiteto Žuvininkystės ekonomikos tyrimų lauke besispecializuojantis mokslininkas, būsimasis šios srities mokslų daktaras ir tyrimo autorius Andrés Cisneros-Montemayoras skelbia dar vieną argumentą prieš ryklių medžioklę – gyvi jie atneša kur kas didesnė ekonominę naudą.
Tyrėjų komanda išanalizavo 70 interneto svetainių duomenis iš 45 šalių, kad galėtų palyginti, kiek kiekvienoje jų uždirbama iš ryklių žūklės ir kiek iš įvairių formų ryklių ekoturizmo.
Šiuo metu iš ryklių ekoturizmo per metus visame pasaulyje uždirbama 314 mln. Šis sektorius laikomas ypač perspektyviu – skaičiuojama, kad per ateinančius 20 metų pelnas iš ryklių ekoturizmo turėtų padvigubėti ir siekti 700 mln. dolerių per metus.
Tuo metu nors iš ryklienos per metus šiuo metu uždirbama 630 mln., pastaruosius 10–15 metų pelnas nuolat mažėjo.
Kiekvienais metais kontroversiškai vertinamos ryklių pelekų industrijos poreikiams patekinti sumedžiojama apie 38 mln. ryklių. Iš pelekų Azijoje gaminama delikatesu laikoma sriuba. Dažnai sumedžioti rykliai su nupjautais pelekais negailestingai išmetami atgal į vandenyną nusibaigti.
Vis dėlto ekonominis argumentas nėra vienintelis, skatinantis ryklių saugojimą. Mokslininkas pabrėžia, kad šie gyvūnai – gyvybiškai svarbus vandenyno ekosistemos elementas.
„Tyrimais įrodyta, kad sunaikinus pagrindinius ekosistemos plėšrūnus, ji pati labai smarkiai ir pavojingai pasikeičia“, – įspėja mokslininkas.
Rykliai, maitindamiesi senstančių ar lėtesnių žuvų populiacijomis, padeda išlaikyti sudėtingų maisto grandinių balansą. Tai reguliuoja žuvų populiacijų gausą. Išnaikinus ryklius, ši delikati ir jautri sistema gali kaip mat sužlugti, aiškina mokslininkas.
„Rykliai bręsta lėtai, susilaukia nedaug palikuonių. Saugodami gyvus ryklius ne tik leisime atsistatyti sumenkusioms jų rūšims, bet ir sulauksime didesnės ekonominės naudos“, – atkreipia dėmesį Andrés Cisneros-Montemayoras.
Tyrimo rezultatai gegužės pabaigoje pasirodė „The International Journal of Conservation“ moksliniame žurnale.
