Lietuvos moterų krepšinio rinktinė pirmą kartą šalies istorijoje nepateko tarp aštuonių stipriausių Senojo žemyno ekipų. Mūsiškės Latvijoje vykusiose pirmenybėse pasidalijo 9-12 vietas, tačiau Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomasis komitetas Kaune vykusio posėdžio metu nusprendė, nepaisant prasto rinktinės pasirodymo, už ekipos vairo palikti Rūtenį Paulauską.
„Mano pasisakymas Lietuvos krepšinio federacijos posėdyje buvo labai trumpas ir lakoniškas. Aš pasakiau, jog rinktinės trenerį yra tikslingiau keisti, nes rinktinės pasiekti rezultatai toli gražu neatitinka federacijos iškeltų tikslų. Manau, kad atėjęs naujas treneris viską labai lengvai išspręstų“, – teigė treneris.
– Ar tikėjotės likti vyriausiojo trenerio pareigose?
– Mūsų pokalbis su vadovais buvo jau ankščiau, jog nereikia priimti skubotų sprendimų. Turime laiko iki artėjančio čempionato ar naujų metų, dabar nereikia niekam ruoštis. Vadovauti rinktinei yra didelė atsakomybė, todėl išklausęs Vladą Garastą, Mindaugą Balčiūną, valdybos narius, nutariau patylėti ir nesišvaistyti pareiškimais, jog palieku rinktinės trenerio postą.
Aš pasakiau vadovams, jog dabar būtų geriausias laikas keisti trenerį, tačiau pritarimo nesulaukiau. Nesulaukiau ir didelės kritikos dėl mano vadovavimo rinktinei. Noriu pasakyti, kad dar nei vienas treneris, neturėdamas žaidėjų, ar ribotą žaidėjų skaičių, nepasiekė stebuklų ir neįvykdė numatytų tikslų. Mums labai nedaug trūko, jog būtume įveikę ir čempionato grandus – Rusiją, Prancūziją, Baltarusiją, Italiją, deja, pogrupiai taip lėmė, kad visos stipriausios ekipos atiteko mums.
Galbūt šiandien net nebūtume svarstę trenerio likimo, jeigu būtume pataikę vieną, kitą metimą, nepadarę klaidos ar būtų buvęs priimtas mums palankus sprendimas. Šiuo metu mane domina Vilniaus TEO ekipos žaidimas ir jos komplektacija.
Jeigu vadovausiu rinktinei ir kitais metais, aš pasakysiu, jog bus labai sunku ir ,jeigu kas nors pasakytų, jog gali šį darbą padaryti geriau už mane, šią vietą aš užleisčiau. Tačiau, jeigu taip nenutiks, aš atiduosiu visiškai visas jėgas ir kolegų pastangas, jog pasirodytume kuo geriau. Kiekvienais metais laimėti vis sunkiau, nes į rinktinę ateina vis mažiau jaunų, perspektyvių žaidėjų, o mūsų varžovės kasmet vis progresuoja.
– Kalbant apie ateitį: ar Lietuvos rinktinė turi perspektyvų ateityje pasiekti pergalių?
– Aš tikiu šia komanda ir tikiuosi, jog toliau mes nebebūsime nesėkmingos fortūnos aukos. Viliuosi, jog į rinktinę atvažiuos visos stipriausios žaidėjos, išvengsime traumų ir lemiamų rinktinių momentais sugebėsime laimėti, kas mums suteiks pasitikėjimo savo jėgomis. Aš komandos ateitį sieju su jaunomis žaidėjomis, kurios papildo rinktinę, išmokyti jas ir, žinoma, toliau mokyti tas žaidėjas, kurios vadinamos rinktinės senbuvėmis.
Žygimantas Surintas