Atrodo, kad Lietuva turi Šiaurės šalies kompleksą. Ir turinčios trumpą pajūrio ruožą šalies traumą. Todėl siekia įvairiais būdais prailginti šiltąjį sezoną, žūtbūt pratęsti vasarą ir atsikovoti lopinėlį vandens. Turbūt todėl nemažai tautiečių ilsėtis skrenda į pietų kraštus. Turbūt todėl jau antri metai iš eilės šalyje įrengiama po naują vandens pramogų parką: vienas parkas – 1,8 milijono gyventojų.
Ir atostogos prie šiltos jūros, ir jas kompensuojantys ar simuliuojantys vandens atrakcionai nemažai kainuoja. Birželio 1 d. duris lankytojams atveria „Vichy“ vandens parkas. Jį įrengusiai įmonių grupei „Rubicon group“ jis kainavo 72 milijonus litų. Vienu metu čia gali pramogauti 1,5 tūkstančio lankytojų. Tikimasi per metus jų sulaukti 400 tūkstančių, įskaitant ir trečdalį jų sudarysiančius turistus (iš Rytų kraštų).
Ambicijos didelės, rinkodara aktyvi, užmojai platūs. Siekiantys Polineziją, Havajus, Taitį, maorius ir panašius egzotiką simbolizuojančius pavadinimus. Kadangi rinkodara reikalauja kažkaip išsiskirti iš kitų Lietuvoje ir regione esančių vandens parkų, šis parkas pavadintas teminiu ir prikrautas šiltų kraštų atributikos nuo maoriškos medžio drožybos, plastmasinių palmių ir gėlių girliandų, polinezietiškos virtuvės iki gyvų maorių pasirodymų su autentiškais šokiais ir dainomis. „Koks rasizmas!“ – sušuktų radikalesnis progresyviu save laikantis paauglys ir pats pirmas nertų į žydrą dirbtinės jūros mėlį.
Temą – būtent Polinezijos salas, o ne Afrikos savaną ar Bengalijos džiungles – iš šių trijų pasirinko patys būsimi lankytojai bendrovės „TNS Gallup“ atlikto tyrimo metu. Temos siūlytojų fantazija vidutinio lietuvio potraukius ir svajones puikiai atitiko.
Taip, vandens parkų estetiką jau reikėtų išmanyti. Kartu su atletiško kūno kultu ir kitais specifiniais grožio bei kūniškų malonumų standartais. Ir nereikėtų ieškoti harmonijos ten, kur jos nesiekta (tarkim, medinių drožinių, glazūruotų plytelių ir plastikinės butaforijos rojuje). Lengva ranka neskoningumu galėtum apkaltinti ir visą reklaminę projekto strategiją. Per pristatomąją spaudos konferenciją generalinis direktorius Saulius Budrevičius karštai kalbėjo apie tai, kad dėl pasirinkto temiškumo (kuris atsiėjo daugiau nei 7 milijonus litų) „Vichy“ parkas lygintinas ne su vandens atrakcionų centrais, o su teminiais objektais – pavyzdžiui, Disneilendu ar Legolendu.
Žodžiu, pasirinkta šiam projektui natūrali aukščiausioji retorikos gaida, garsiausiai skambantys akordai. To pavyzdys – pagrindinis atrakcionų akcentas beveik muzikiniu pavadinimu „Maorių klyksmas“: švytuoklės principu veikiantis 115 m ilgio, 15 m aukščio nusileidimo takelis, kuriuo leidžiamasi dvivietėmis valtelėmis. Demonstruojant jį žurnalistams, valtelėje grakščiai šūktelėjo mergina ilgomis kojomis. Įsivaizduoju, kad parkui veikiant oras skardės nuo tokių savo gerbūviu patenkintų šūksnių. Juolab, kad reikės turėti už ką čia apsilankyti: bilietas vienam žmogui 4 valandoms kainuoja 65-69 litų, vaikui (6-14 metų) – 46-48 litai. Šeimyninis (jei šeimoje du vaikai) – 199-209 litų. Druskininkų vandens parko kainos mažai teatsilieka, jei skaičiuosime pilną kainą su pirtimis.
Kas dar yra „Vichy“ vandens parke? Manau, viskas, kas tokiuose parkuose paprastai būna: bangų jūra, „tingioji“ upė, žaidimų aikštelė vaikams, „bikini“ terasa, pirtys, 2 restoranai, 4 barai, apie 1 km nusileidimo takelių, gimtadienių kambarys, vaikų „mokyklėlė“. Tiesa, iki galo nesutvarkytos automobilių stovėjimo aikštelės ir nėra jokios aiškios rodyklės nuo kelio.
Beje, kodėl „Vichy“? Buvo sakoma, kad todėl, kad „vanduo „Vichy“, išgaunamas Nacionaliniame Aukštaitijos parke – tai neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis“. Dabar žinosiu. Nors „Vichy“ firmos reklaminis šūkis man pasirodė gerokai ciniškas: „Pasirūpink savimi!“ Mesti kolektyvą, draugus, šeimą ir pasinerti į chloruotą uždaro baseino vandenį?! Vasarą?! Birželio mėnesį?! Per pačius karščius?!
„News Bridgepix“ fotoreportažas:
Atidarymo metu polinezijietišką „Vishy“ dvasią stiprino fidžiečių šokėjos...
ir šokėjai. Savininkai teigia, kad tai nebus vienkartinis pasirodymas.
Vienas iš baseinų vadinasi „kanibalų“ baseinas. Logiška, kad šalia jo bus galima suvalgyti kanibališką užkandį.
Vasarą į baseiną... Bet, iš kitos pusės pasvarsčius... Palanga su Neringa toli, o baseinai su atrakcionais - šalia.
Su švariu (na, truputį chloruotu - bet juk dėl jūsų sveikatos tai padaryta) vandeniu...
Su garantija, kad lietus nesugadins savaitgalio...
Su kičinėmis kaukėmis... Bet juk čia vandens parkas, o ne polinezijietiško meno muziejus!
Ir svarbiausia - su saugaus adrenalino gamyklėlėmis. Todėl darom išvadą - geriau vandens parką turėti, nei jo neturėti.
