• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau greitai Rūta Mikelkevičiūtė (37) žiūrovams prisistatys visiškai nauju amplua. Pirmą kartą televizijos kameros filmuos nebe laidų vedėją ar keblius klausimus užduodančią žurnalistę, o LNK projekto „Kviečiu šokti“ dalyvę, kuri kartu su kitomis poromis suksis ant parketo. R.Mikelkevičiūtė žada, kad kai kuriais šokiais ji papasakos istorijų iš savo asmeninio mažai kam žinomo gyvenimo.

REKLAMA
REKLAMA

- Kodėl nusprendėte dalyvauti projekte „Kviečiu šokti“?

- Man reikia avantiūros. Esu toks žmogus, kuriam labai greitai nusibosta, kai viskas lygu, aišku... Pasiilgau audros, iššūkio. Noriu paišdykauti, pasidžiaugti geromis emocijomis.

REKLAMA

- Kodėl pasirinkote šokius?

- Nes man tai yra labai gražus projektas. Pasiūlymų dalyvauti įvairiose laidose buvo ir anksčiau, bet nesusigundžiau.

Man patinka šokti. Mėgstu paūžti kokiame klube iki paryčių. Aš turbūt kaip kokia baterija - pasikraunu pati iš savęs. Aplinkiniai kartais juokais klausia, gal ką vartoju. (Juokiasi.) Bet narkotikų aš net nesu bandžiusi. Šokti kokias šešias valandas man nėra sunku.

REKLAMA
REKLAMA

- Esate nuolat matomas televizijos žmogus. Kuo šiame projekte būsite kitokia?

- „Kviečiu šokti“ yra pirmas televizinis projektas, kurio aš nevedu, kuriam nevadovauju, kuriame neteisėjauju. Esu dalyvė ir tuo labai džiaugiuosi. Nors panika jau ima...

- Kodėl?

- Su partneriu kasdien repetuojame po tris, keturias valandas ir parodyti nėra ko. Šokiai tik iš pradžių atrodo grožis, bet tai yra toks sportas ir sunkus darbas... Nieko bendra su menais čia kol kas nėra. (Juokiasi.)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Esate patyrusi kojos traumą. Ar tai gali turėti įtakos tolesniam dalyvavimui projekte?

- Neleidžiu sau tokios minties, bet kai silpnos kojos, tam tikrų dalykų negali daryti - per pavojinga. Mano čiurnos raiščiai apskritai labai silpni. Dėl per didelio krūvio kojoms išsinarinau koją namuose, tiesiog eidama basomis... Dar kelias savaites turėsiu dėvėti įtvarą.

REKLAMA

- Ar esate išsikėlusi tikslą laimėti šokių projektą?

- Juokaujate?! Man atrodo, retas čia dega konkurencija žūtbūt laimėti. Bet tai nereiškia, kad tu nesistengi. Padaryti maksimumą privalu. Negerbi žiūrovo, jei eini nepasiruošęs. Man yra malonus pats procesas, naujas patyrimas, susitikimai su žmonėmis... Čia tokia šauni kompanija susirinkusi...

REKLAMA

- Koks šokis patinka labiausiai?

- Tango. Jis toks aistringas, temperamentingas, paslaptingas, provokuojantis.

- O kokie šokiai atrodo sudėtingi?

- Lotynų Amerikos šokiai labai gražu žiūrėti, bet juos atlikti yra pragaras. Su tuo tempu... Tikra pekla! Pavyzdžiui, koks džaivas. Žiūriu, kad tik sprando nenusisukčiau, o choreografas tuo metu emocijų ir žavesio veide reikalauja. (Juokiasi.)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Ko labiausiai bijote?

- Pargriūti. Rizika didelė, nes parketas slidus.

- Kaip reaguojate į šokių partnerio (Adomo Norkūno - aut. past.) pastabas?

- Esu pripratusi vadovauti, o šokiuose - viskas atvirkščiai, esu mokinė. Bet man malonu, kai partneris aiškina, ką reikia daryti. Aš džiaugiuosi, kad jis yra kantrus. Be to, Adomo nevaržo mano įvaizdis.

REKLAMA

- ?..

- Tavęs nepažįstantys žmonės dažnai baiminasi, kad žinoma moteris gali būti išpuikusi - darys taip, nedarys anaip... Darau viską, ką liepia, kartais per sukąstus dantis.

- Kokį labiausiai nustebinusį gandą apie save esate girdėjusi?

- Kad esu homoseksuali. Bet aš pripratusi prie visko.

- Šokių projektų dalyviai netenka svorio. Kaip yra jums?

- Per pirmas repeticijų savaites numečiau keletą kilogramų, bet paskui šis procesas sustojo. Tiesa, sąmoningai pradėjau daugiau valgyti. Vieną dieną net lašinių išsitraukiau, nes išdžiūvęs kūnas man negražu, o ir drabužius man kurianti garsi pramoginių šokių drabužių dizainerė Eglė Modzeliauskienė uždraudė numesti dar bent gramą.

REKLAMA

- Ar jaudina galimybė dėvėti scenos sukneles?

- Moterims tai turbūt yra vienas žaviausių dalykų šokiuose. Kai nuvažiavau į Eglės Modzeliauskienės "laboratoriją" ir patekau tarp tų pūkų, gėlių, plunksnų, tiulių, užvaldė toks moteriškas jausmas. Jis toks malonus toje kasdienybėje, kurioje dėviu džinsus ir aviu sportbačius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Ką manote apie flirtą šokių aikštelėje?

- Manau, kad flirtas apskritai yra labai sveikas dalykas. Jis palaiko įtampą tarp poros gerąja prasme. Tu turi patikti savo partneriui, kaip ir jis tau. Ir nereikia čia prisigalvoti iš karto visokių dalykų. Būtų labai sunku nuolat būti glėbyje žmogaus, kuris tau atgrasus, nesimpatiškas, atstumiantis.

REKLAMA

- O kaip dėl flirto gyvenime?

- Nežinau nė vienos moters, kuriai nepatiktų flirtas. Stop, nedarykite jokių išvadų. Moteriai flirtas būtinas, ji tuomet žydi, jaučiasi įvertinta. Moteriai flirtas - kaip gėlei vanduo ar trąšos. Tegu vyrai neįsižeidžia, bet moteriai būtinas kitų vyrų dėmesys. Nes kitaip ji žūsta. Tampa neįdomi pati sau. Miršta vidinis moteriškas žavesys, vadinkime tai moteriška energija.

REKLAMA

- Ar galėtumėte mylimam žmogui pašokti striptizą?

- Be abejonės. Ir, manau, neblogai. (Juokiasi.)

- Patraukliausia vyro savybė?

- Džentelmeniškumas, vyriškumas. Nelinkėčiau net priešei sutikti tokį vyrą, kuris sudėtingu laikotarpiu paliktų moterį spręsti vieną tai, ką jie abu sukūrė. Dar pridėdamas madingą frazę - tu gi stipri, susitvarkysi. Tai žemiau juostos. Linkiu visoms tokį vyrą gyvenime apeiti.

REKLAMA
REKLAMA

- Kiek jums reikšmingas apsipirkimas?

- Esu puiki žmona ir draugė, nes su manimi eiti pirkti drabužių nereikia - nekenčiu to. (Juokiasi.) Išsiruošti į parduotuvę, matuotis drabužius man yra didelis vargas.

- Kokių silpnybių turite?

- Man patinka gauti gėlių - rasti jas kokioje netikėtoje vietoje, mėgstu kvepalus, raudonąjį vyną...

- Kokios gėlės mėgstamiausios?

- Paprastos. Tulpės, o geriausia - glėbys įvairiaspalvių tulpių, labai patinka alyvos - viskas, kas susiję pavasariu. Apskritai mėgstu pavasarį, kai viskas bunda. O labiausiai - tą laiką, kai viskas tarsi apsitraukia žaliu rūku, kai tik tik pradeda skleistis...

- Kasdienybės ritualai, kurie teikia malonumo...

- Tai visiškai neromantiška, bet parėjusi namo, po darbo aš mėgstu įsijungti kompiuterį, televizorių, įsipilu taurę vyno, pasiimu maisto ir susikraustau su visu tuo į lovą... Jei kas po valandos paklaustų, ką mačiau ar perskaičiau, turbūt nesugebėčiau atsakyti, bet, matyt, mane tai atpalaiduoja.

- Metų metus nesikeičiantis įprotis?

- Neužmiegu be kefyro arba rūgpienio su kriaukšle duonos, su trupučiu druskos.

- Nebijote valgyti nakčiai?

- Didelės bėdos nesudaro. Tfu tfu tfu, nelimpa dar niekas prie figūros.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų