R. Kiškytės darbų nesupainiosite su kitais. Juose – ne abstrakčios formos, o objektai, randami buityje. Pavyzdžiui, vienoje kolekcijų yra pakabutis cukraus kubelis, pagamintas iš balto marmuro, kitoje – segė, atrodanti kaip sudegęs degtukas, arba žiedai, primenantys vaikiškas plaukų gumytes.
„Man nuo vaikystės labai patiko derinti priešpriešas, išaukštinti dalykus, kurie žmonėms atrodo nepastebimi, – pasakoja R. Kiškytė. – Kai beverčius dalykus iškeli į prabangos lygį, gaunasi tarsi pokštas.
O tokie dalykai patinka ne tik siauriam segmentui, pavyzdžiui, moterims, mėgstančioms puoštis perlais, bet tiek vyrams, tiek jauniems ir seniems žmonėms. Toks papuošalas tampa bendražmogiškas.“
Daryti, ką nori
Užsiimti papuošalų kūrimu R. Kiškytė neplanavo – studijavo scenografiją, kuri, priešingai nei dabartinė kūrėjos veikla, orientuota į didelio mastelio kūrybą. „Niekada neplanavau, bet visada tiksliai žinojau, ką noriu padaryti, nes man visi papuošalai atrodė negražūs, nuobodūs arba vienodi, – juokiasi R. Kiškytė. – Skiriasi žmonių vardai, prekės ženklų pavadinimai, bet iš esmės viskas buvo vienoda. Tad pamaniau, kad egzistuoja neišnaudota niša.“
Iš pradžių R. Kiškytė papuošalus kūrė kaip mėgėja, tačiau prieš dvejus metus nusprendė rimtai imtis šios veiklos. „Studijuodama vizualinę komunikaciją išvažiavau atlikti praktiką į vienus mados namus Paryžiuje, – pasakoja pašnekovė. – Ten supratau, kad galiu daryti tai, ką noriu. Niekas nežino taisyklių, ką turi daryti. Reikia daryti tik tai, kas tau smagiausia.“
Per dvejus metus „Ruta Kiskis“ papuošalai pasirodė leidiniuose „Vogue“, „The Observer“, „Die Zeit“ ir daugelyje kitų. Prekybininkai nuo Niujorko iki Japonijos patys susiranda kūrėją. „Dabar jau pati dirbu, ieškau pirkėjų. Tai nelengva, kai esi vienas, išdygęs kaip trobelė miške. Dėl to ketinu rudenį važiuoti į kelias tarptautines prekybos parodas“, – sako R. Kiškytė.
Smagumo negana
Siekdama užmegzti santykius su rimtais pirkėjais, Rūta ėmė paisyti mados industrijos laiko – kuria po dvi kolekcijas į metus. „Dabar reikia nepasiduoti ir išlaikyti savo cikliškumą, – sako R. Kiškytė. – Tai svarbu dirbant su rimtais prekybininkais, kurie neperka iš pirmo žvilgsnio, nes jiems tiesiog smagu. Yra svarbesnių dalykų. Jie stebi, ar tu nesudegi po pirmos kolekcijos, ar sugebi išsitekti laiko rėmuose ir sukurti naujų dalykų, ir tik tada į tave investuoja.“
R. Kiškytė planuoja dirbti su didmenininkais, kurie patys užsako reikalingą jiems patikusio produkto kiekį. Lietuvoje pirkėjų, kurie patys investuotų į produktą, stinga, tad kūrėja daugiau orientuojasi į užsienį.
„Manau, kad taip atsiranda prekybininkų atsakomybė: jei investavo į prekę, jis jaus didesnį poreikį ją parduoti nei tas, kuris gavo ją nemokamai, – sako prekės ženklo „Ruta Kiskis“ savininkė. – Lietuvoje kol kas nedaug kas taip dirba, bent jau su nepriklausomais kūrėjais.“
Dabar R. Kiškytė pati gamina prototipus, o masinę gamybą patiki gamykloms.
Būti savimi
Ateityje verslininkė tikisi automatizuoti gamybos bei kūrybos procesą ir plėsti prekės ženklą „Ruta Kiskis“. „Norėčiau, kad mano prekės ženklas taptų nepriklausomu tarptautiniu prekės ženklu, kuris dirba Lietuvoje ir yra vertinamas visame pasaulyje“, – sako kūrėja.
Taip pat ji tikisi, kad išvengs madų vaikymosi. „Man atrodo svarbu netaikyti į tai, ką žmonės norėtų pirkti. Tada jau geriau „kroksus“ gaminti, jei labai nori, kad tavo produktą pirktų, – tikina pašnekovė. – Žmonėms patinki tu ir tavo darbai, kol nebandai nieko plagijuoti, o būni savimi.“
Susipažinti su Rūtos kuriamais papuošalais galite čia.
