Rusijos valdžia iškilmingoje ceremonijoje Kaliningrade atidengė paminklą Michailui Muravjovui – carinės Rusijos generolui, kuris savo valdymo dabartinės Baltarusijos ir Lietuvos teritorijose metu į katorgas išsiuntė nuo 8 iki 12,5 tūkst. žmonių, mirties bausmę skyrė mažiausiai 128 asmenims.
Rusijoje šis carinės Rusijos politinis ir kariuomenės veikėjas yra laikomas „genialiu valstybės tarnautoju“, sulaukusiu caro Nikolajaus II apdovanojimų už savo veiklą malšinant nacionalinio išsilaisvinimo judėjimus. Liaudyje, net ir pačioje Rusijoje, buvo vadinamas „Koriku“, „Budeliu“ ir „Žmogėdra“. Konservatyvesniuose rusų sluoksniuose jis buvo garbinamas ir neoficialiai vadinamas „Muravjovu Vilniškiu“, 1863-1865 metais ėjo Vilniaus, Minsko ir Grodno generalgubernatoriaus pareigas.
Dabartinė Rusijos valdžia taip pat palankiai žiūri į sovietinius ar carinės Rusijos galvažudžius, tokius kaip Josifas Stalinas ar M. Muravjovas. Buvęs Rusijos kultūros ministras, derybinės grupės su Ukraina vadovas ir dabartinis Rusijos prezidento patarėjas Vladimiras Medinskis rašė, kad M. Muravjovas buvo „tikras Rusijos patriotas ir valstybininkas, ryžtingas ir efektyvus administratorius, kurio vaidmuo daugelį metų buvo faktiškai pamirštas“.
„Šiandien oficialioje Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos istoriografijoje baisesnio žvėries nėra, gal tik Stalinas ir Berija. Muravjovas užima trečiąją vietą“, – tvirtino V. Medinskis.
Dvimetrinis paminklas „Korikui“ Muravjovui Kaliningrade buvo atidengtas Ozerovo gatvėje, už kelių žingsnių nuo Lietuvos konsulato. Vietos valdžios atstovų teigimu, tai yra tiksli Vilniuje 1898-1915 m. stovėjusio paminklo kopija.
Kaliningrado gubernatorius Antonas Alichanovas paminklo atidengimo ceremonijos metu gyrė M. Muravjovą kaip „lenkų ponų pamirštų paprastų žmonių gynėją, kuris už savo pinigus išdalijo žmonėms 25 tūkst. kryželių“. „Jis įtvirtino rusų valdžią šioje žemėje“, – aiškino jis.
Masinį M. Muravjovo vykdytą sukilėlių žudymą ir engimą, tautų naikinimą rusų gubernatorius vadino „labai praktišku pavyzdžiu to, kaip reikia veikti sunkiomis aplinkybėmis, išeiti už standartinių elgesio standartų ribų ir siekti rezultato“.
Muravjovas – lietuvių tautos ir kultūros naikintojas
M. Muravjovas į Vilnių caro buvo paskirtas numalšinti kilusio tautinio pasipriešinimo. Prastai ginkluoti ir nepasirengę valstiečiai patyrė keletą sunkių pralaimėjimų prieš caro kariuomenę, vėliau kovojo partizaninį karą. Jiems vadovavo talentingi, carinės Rusijos elitinėse karo mokyklose studijavę karvedžiai, tokie, kaip Kostas Kalinauskas ar Zigmantas Sierakauskas, tačiau caro kariuomenei pavyko sukilimą palaužti, o K. Kalinauską bei Z. Sierakauską, kaip ir daugelį kitų sukilimo dalyvių, M. Muravjovas įsakė pakarti.
Numalšinęs sukilimą M. Muravjovas ėmėsi Lietuvos rusinimo politikos. Buvo uždarinėjamos lietuviškos mokyklos, lotynišką abėcėlę pakeitė kirilica, uždrausta lietuvių kalba mokyklose, lietuviška spauda. Į valstybės tarnybą buvo priimami daugiausiai rusai, rusams buvo skiriamos žemės.
