Dabar 47-erių rusas nebėra nei turtingas, nei įtakingas, tačiau jaučiasi laimingesnis net ir nūdienos globalinių ekonominių iššūkių laikais. Laimingesnis už daugelį Rusijos oligarchų.
"Palyginus su jais, aš gyvenu kaip inkstas taukuose, - kalbėjo jis viename interviu prieš kelerius metus. – Aš čia laisvas. Nuo nieko nepriklausau. Mums nieko netrūksta. Daugelis mano draugų manė, kad aš išsikrausčiau iš proto, bet manau, kad aš kaip tik atėjau į protą."
Paskutiniojo dešimtmečio pradžioje, byrant sovietų imperijai, G. Sterligovas pirmasis įsteigė prekybos biržą. Verslas sparčiai klestėjo, netrukus jis tapo antruoju Rusijos milijonieriumi po 1917 m. revoliucijos. Vienu metu jo įmonėse dirbo daugiau kaip 2,5 tūkst. žmonių. Jis neblogai sutarė su amerikiečiais, o buvo laikomas tipišku "naujuoju rusu". Tačiau pirmajam dešimtmečiui įpusėjus jis pasaulį pribloškė pareikšdamas apie savo ketinimus tapti Rusijos prezidentu.
Verslas ir politika G. Sterligovui tapo mirtinas derinys. Kandidatuoti jam buvo uždrausta, o politinės ambicijos netrukus jam atnešė didžiulių skolų. Kad jas padengtų, G. Sterligovas buvo priverstas parduoti keturaukštę vilą prabangiausiame Maskvos priemiestyje Rubliovkoje. Ir jam tai patiko. Netrukus vyrą užvaldė mintis – o ką, jei visko netekčiau? Netrukus jis pardavė apartamentus Niujorke, biurus Volstrite ir Londono Sityje, vilą Ženevoje, pilį Burgundijoje ir būstinę Maskvoje.
G. Sterligovas taip pat išdalijo akcijas, kurių vertė siekė milijonus svarų. Maža to, Germanas paprašė savo žmoną Alioną parduoti papuošalus, drabužių kolekcijas ir įsigyti sijoną ir skarelę –tokią, kokias nešiojo ir ryšėjo rusų valstietės. Beveik be grašio prie dūšios pora su keturiais vaikais pasitraukė į miškus – pasistatė palapinę ir taip pradėjo gyventi visai kitokį gyvenimą. Už turėtų turtų trupinius Sterligovai nusipirko ankštą pirkelę be elektros. Praėjus dešimčiai dienų po įkurtuvių miško pirkioje, Aliona pagimdė penktąją atžalą.
Tačiau G. Sterligovas nieko nesigaili.
"Verslininku su tais kvailais, tuščiais turto atributais nebenorėčiau būti nė po milijono metų, - kategoriškai teigia buvęs verslininkas. – Velniop Rubliovkos vilas, ištaigingas jachtas, bentlius ir visą kitą. Laimingas aš tapau čia, kaime – šioje pirkioje, tarp savo avių, su savo žmona ir vaikais. Ankstesnis gyvenimas mums primena paukštelio auksiniame narvelyje likimą. Būti superturtingu – reiškia būti tam tikros rūšies vergu. Dabar, dėkui Dievui, mes iš tos vergovės išsilaisvinom."
Visai įmanoma, kad G. Sterligovas neperdeda. Būdamas verslininkas, jis ir jo artimieji gyveno nuolatinėje baimėje būti nužudytiems, tapti pasikėsinimo aukomis. Sutuoktiniams dėl tokių grėsmių teko mažiausiai 23 kartus keisti gyvenamąją vietą. Jie negalėjo pakęsti tarnų – jie nenorėjo, kad jų namuose sukiotųsi svetimi žmonės. Tačiau atsikrausčius į Maskvą buitinės ruošos darbai buvo neišvengiami. Taip jie ir gyveno – nuolatinėje baimėje. Vienu metu G. Sterligovas vakarėliuose pradėjo lankytis su kitomis moterimis – kad apsaugotų savo žmoną ir šeimą.
Sutuoktiniai dažnai kalbėdavosi apie savo gyvenimo beprotybę, tačiau Aliona teigė niekad neįsivaizdavusi, kad jie vieną dieną ims ir viską mes. Lūžio taškas buvo pasiektas po Germano katastrofos rinkimuose – tai buvo paskutinis lašas.
"Norėjau savo viziją pristatyti šaliai, sukurti geresnį gyvenimą, - pasakoja buvęs milijonierius. – Bet man nepasisekė. Aš supratau štai ką: nors ir negaliu padėti savo šaliai, manęs vis dar labai reikia mano šeimai. Tada ir ryžausi permainoms."
"Grįžęs namo jis sviedė švarką ant grindų ir pareiškė nebegalįs viso to pakęsti. Jis siūlė pradėti visiškai naują gyvenimą", - prisimena Aliona. Tada jie ir nusprendė trauktis gyventi į nuošalią kaimo vietovę už 100 km nuo Maskvos.
"Mano žmonai toks sprendimas buvo nepaprastai sunkus, - pripažįsta G. Sterligovas. – Ji prie kaimiško gyvenimo nebuvo pratusi. O iki tol ji buvo spėjusi pajusti tik milijonierės gyvenimo skonį. Dabar jį už tokį gyvenimo posūkį man dėkoja, nes mano vaikų gyvenimas dabar – įprastas ir normalus. Mano šeima dabar kur kas laimingesnė."
"Dabar turime du kuklius namus, - tęsia asketišką gyvenimą pasirinkęs rusų milijonierius. – Viename gyvename žiemą. Ten auginame vištas, kalakutus, žąsis, laikome keletą ožkų, dvi karves. Ne kažin koks ūkis, bet jo šeimai visiškai pakanka. O už keliolikos kilometrų turim vasaros sodybą. Ten ganosi avys."
Turi jis du traktorius, buldozerį, seną "Toyota", nors žiemą ūkis pasiekiamas tik kinkomu transportu. Germanas pasakoja, kad net ir būdamas turtingas jis nelaikė dramblių ir neįsirenginėjo baseinų.
Nors abu namai yra gana nemaži ir su tam tikrais patogumais (elektra, tualetai, skalbimo mašinos), juose nerasite televizoriaus ar kompiuterio. G. Sterligovas nenori, kad vaikai naudotųsi smegenų plovimo mašinomis. Jis juos skatina verčiau skaityti ir aptarti knygas.
Vaikai, beje, mokyklos nelanko. Juos moko samdyti mokytojai, kurie lankosi šeimos namuose ir moko atžalas matematikos, istorijos, rusų kalbos, kovinės savigynos. G. Sterligovas vaikus augina pagal griežtą ortodoksų tradiciją. Laisvalaikiu vaikai ravi daržus, melžia karves ir daro tradicines valstietiškas taburetes, kurias pardavinėja po 200 dolerių. Per savaitę pavyksta parduoti dvi taburetes. To pakanka maistui, drabužiams, mokesčiams.
Nors su verslo pasauliu ir politika Sterligovai nutraukė visus ryšius, jie vis dar nėra visiškai saugūs. Mirties grėsmės šešėlis niekur nedingo. Pirmoji jų pirkia buvo padegta ir sudegė iki pamatų. Vėliau buvo nunuodytas jų šuo. Dabar ant kiemo vartelių iškaba – "Įeiti draudžiama. Kiemą saugo agresyvūs šunys. Įėjimas su ginklais bus laikomas ginkluotu įsiveržimu."
Tačiau G. Sterligovą Rusijoje smerkia ne visi. Buvęs Rusijos premjeras Borisas Nemcovas apie jį atsiliepia taip: "Jis – neįprasta asmenybė. Tokių žmonių reta – ypač didžiajame versle. Jis išdrįso viską mesti ir pradėti paprasto valstiečio gyvenimą."
Keletas Germano Sterligovo gyvenimo faktų, kuriuos skelbia BBC:
pašalintas iš universiteto;
pirmą kompaniją savo šuns garbei pavadino Alisa;
1996 m. atsivertė ir tapo uoliu sentikiu;
tapo labai pelningo karstų verslo pradininku;
palaikė kampaniją prieš abortus ir prieš mirties bausmę;
2003 m. Kremlius blokavo jo prezidentinę kampaniją.
