Tokią išvadą būtų galima daryti po neseniai pasibaigusio oficialaus Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito Ispanijoje.
Prieš metus išrinktas Rusijos prezidentu, kovo pradžioje D. Medvedevas pradėjo savo pirmąjį oficialų vizitą Europos Sąjungos šalyse. Trumpai stabtelėjęs Italijoje, kur iš prezidento Giorgio Napolitano rankų gavo San Nicolas ortodoksų cerkvės, statytos dar prieš prasidedant bolševikų revoliucijai Rusijoje (1913–1917), simbolinius raktus, D. Medvedevas atvyko į Ispaniją spręsti labiau žemiškų reikalų.
Madride pasirašyta keletas susitarimų: Ispanijos ir Rusijos generalinių prokuratūrų savitarpio supratimo memorandumas, sutartis, suteikianti teisę Ispanijai tranzito tikslais naudotis Rusijos oro erdve perkeliant karines pajėgas į Afganistaną, pagaliau veiksmų planas turizmo srityje, kuriuo siekiama ženkliai padidinti turistų iš abiejų šalių skaičių ir kurį pristatydamas Ispanijos ministras pirmininkas Jose Luisas Rodriguezas Zapatero parinko ne visai tinkamus žodžius.
Energetinio bendradarbiavimo sutartys
Tačiau svarbiausi susitarimai pasiekti dėl energetikos: pasirašyta bendra Ispanijos ir Rusijos energetinio bendradarbiavimo sutartis, pasak J. L. R. Zapatero, turėsianti užtikrinti maksimaliai saugų energijos tiekimą Ispanijai ir garantuoti Ispanijos kompanijoms priėjimą prie Rusijos energetinių išteklių.
Pagal energetinio bendradarbiavimo sutartį Ispanija ir Rusija įsipareigojo bendradarbiauti naftos, dujų, elektros ir kitų energetinių išteklių žvalgybos, išgavimo, transportavimo bei prekybos, taip pat alternatyviosios energetikos plėtojimo srityse.
Valstybių susitarimą lydėjo dar dvi sutartys, pasirašytos tarp elektros bendrovių „Iberdrola“ ir „Inter Rao EES“ bei dujų kompanijų „Gas Natural“ ir „Gazprom“.
Kartu su Rusijos prezidentu atvykęs vicepremjeras Igoris Sečinas ir elektros kompanijos „Inter Rao EES“ vadovas Jevgenijus Dodas su Ispanijos elektros kompanijos „Iberdrola“ atstovais pasirašė susitarimus dėl elektros energetikos projektų plėtojimo Rusijoje, kitose NVS šalyse, Europos Sąjungoje ir Pietų Amerikoje.
O Rusijos dujų kompanijos „Gazprom“ prezidentas Aleksejus Mileris su Ispanijos dujų bendrovės „Gas Natural“ vadovu Salvadoru Gabarro pasirašė sutartį, pagal kurią Rusija įsipareigojo jau artimiausiu metu pradėti suskystintų dujų tiekimą į Ispaniją. Kompanija „Gas Natural“ ateityje galės dalyvauti eksploatuojant Štokmano dujų telkinį Barenco jūroje. „Gazprom“ taip pat pasiūlė naftos ir dujų kompanijai „Repsol“ dalyvauti įrengiant Jamalo pusiasalyje išgaunamų dujų skystinimo gamyklą Rusijoje.
Šiandien Ispanija importuoja beveik visas suvartojamas dujas (praėjusiais metais pati išgavo tik kiek daugiau nei 0,04 proc. dujų). Daugiausia importuojama iš Alžyro, Nigerijos, Kataro, Egipto, Trinidado ir Tobago, Norvegijos, Libijos ir Omano. Pažymėtina, kad daugiau nei 70 proc. visų importuojamų į Ispaniją dujų yra suskystintos, gabenamos tanklaiviais iš dešimties skirtingų valstybių ir saugomos suskystintų dujų terminaluose. Ispanija pagal suskystintų dujų importą užima trečiąją vietą pasaulyje (po Japonijos ir Pietų Korėjos).
Be suskystintų dujų, į Ispaniją dujos taip pat importuojamos dviem dujotiekiais iš Norvegijos per Prancūziją („Larrau“ ir „Euskadour“), beje, vieninteliais, jungiančiais Ispaniją su Europa, ir dujotiekiu iš Alžyro per Maroką. Pažymėtina, kad šiais metais turėtų pradėti veikti naujas dujotiekis „Medgaz“, tiesiogiai jungsiantis Alžyrą su Ispanija. Pasak Ispanijos pramonės ministro Miguelio Sebastiano, naujasis dujotiekis, galėsiantis tiekti daugiau nei 8 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, turėtų užtikrinti dujų tiekimą ne tik Ispanijai, bet ir visai Europai.
Kieno interesai didesni?
Sunku pasakyti, ar Ispanijai reikia dujų iš Rusijos, juk suskystintų dujų gabenimas brangus, o Ispanijos geografinė padėtis leidžia užtektinai turėti artimesnių šaltinių nei Rusija. Žinoma, Ispanijai aktualu mažinti energetinę priklausomybę nuo Alžyro, tačiau Rusijos, kaip dujų tiekėjos, vaidmuo čia vertinamas nevienareikšmiškai. Po šių metų pradžioje Europoje kilusios dujų krizės Ispanijoje imta abejoti Rusijos, kaip energetinių resursų importuotojos, patikimumu.
Vienas dalykas abejonių nekelia – Ispanija reikalinga Rusijai, ir toli gražu ne vien tam, kad būtų galima parduoti dujas. Ispanų „Gas Natural“ šiuo metu yra viena didžiausių dujų kompanijų Pietų Amerikoje. Kaip pripažino pats „Gazprom“ vadovas A. Mileris, sutartis su „Gas Natural“ atveria galimybę rusų kompanijai veikti ir kitose rinkose, pavyzdžiui, Pietų Amerikos žemyne.
Kontroversiškas sandoris
Galbūt Rusijos prezidento vizitas Ispanijoje užbaigs ir stringantį „Lukoil“ ir ispanų „Repsol“ sandorį. Priminsime, kad praėjusių metų pabaigoje paaiškėjo Rusijos naftos kompanijos „Lukoil“ ketinimai įsigyti 29,9 proc. ispanų naftos ir dujų kompanijos „Repsol“ akcijų ir taip tapti didžiausia šios kompanijos akcininke. Sandoris sulaukė didžiulio atgarsio šalyje ir iki šiol nėra baigtas. Nors, pasak kompanijos „Repsol“ prezidento Antonio Brufau, šis sandoris „jau tapo istorija“, Rusijos prezidentas D. Medvedevas patvirtino kompanijos „Lukoil“ siekį įsigyti dalį „Repsol“ akcijų ir pažymėjo, kad „investuotojų skirstymas į gerus ir blogus gali sukurti Berlyno sieną ekonomikoje“.
Ispanija yra visiškai priklausoma ir nuo importuojamos naftos (praėjusiais metais šalis išgavo tik kiek daugiau nei 0,18 proc. suvartotos naftos). Praėjusiais metais daugiausia importuota iš Rusijos (15,1 proc.), Meksikos (13,2 proc.), Irano (11,6 proc.), Saudo Arabijos (10,9 proc.), Libijos (10,2 proc.) ir iš kitų šalių, tokių kaip Nigerija ar Venesuela.
Rusijos noras kuo greičiau užbaigti šį sandorį taip pat lengvai paaiškinamas: „Repsol“ yra viena didžiausių energetikos kompanijų Pietų Amerikoje.
Tačiau sandorio baigtis neaiški. Ispanijos nacionalinio žvalgybos centro vadovas Alberto Saizas pareiškė, kad šiuo metu yra atliekamas tyrimas dėl galimų kompanijos „Lukoil“ vadovų ryšių su rusų mafija. Be to, pasak Ispanijos opozicinės Liaudies partijos (Partido Popular) atstovų, ši Ispanijos ir Rusijos energetinio bendradarbiavimo sutartis yra bandymas pridengti Rusijos kompanijų operacijas, kuriomis siekiama kontroliuoti visą Ispanijos energetikos sektorių.
Pasirašytos sutartys – šiltėjančių santykių rezultatas
Tačiau, nepaisant opozicijos požiūrio, galima teigti, kad pasirašytos energetinio bendradarbiavimo sutartys yra pastaruoju metu vis šiltėjančių abiejų valstybių santykių rezultatas. D. Medvedevui tapus prezidentu, pirmasis Rusijoje oficialiai apsilankęs Vakarų valstybių vadovas buvo Ispanijos karalius Juanas Carlosas, praėjusį spalį Maskvoje lankėsi J. L. R. Zapatero, vyko užsienio reikalų ministro Miguelio Angelo Moratinoso, plėtros ministrės Magdalenos Alvarez, švietimo ir mokslo ministrės Mercedes Cabreros vizitai.
Pasirašydamas energetinio bendradarbiavimo sutartį, Ispanijos ministras pirmininkas J. L. R. Zapatero pareiškė, kad pirmame 2010 pusmetyje Europos Sąjungai pirmininkausianti Ispanija dės visas pastangas, kad būtų pasiekta reikšmingų rezultatų ES derybose dėl strateginės partnerystės sutarties su Rusija. Tačiau akivaizdu, kad tuomet jau vien Ispanijos geros valios nepakaks ir teks atsižvelgti į visos ES, taip pat ir Lietuvos, interesus.
Mindaugas Gabrėnas
