Į viešumą prasiskverbė informacija, kad stambiausias Rusijos bankas „Sberbank“ tiria veiklos galimybes Rytų Europoje, ypatingą dėmesį skirdamas būtent Baltijos šalims. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas neseniai be užuolankų pasisakė už didesnę komercinių bankų konkurenciją, už naujų bankų atėjimą į Lietuvą. Įdomus atsitiktinumas – beveik tuo pat metu pasklido informacija apie stambiausio Rusijos banko susidomėjimą Pabaltijo šalių finansine rinka. Ar Rusijos bankams yra vietos Lietuvoje?
Tiria galimybes
Gegužės pabaigoje „Financial Times“ paskelbė, kad stambiausio Rusijos banko „Sberbank“ naujasis stebėtojų tarybos narys Alessandro Profumo (buvęs banko „UniCredit“ Italijoje vadovas) šiuo metu tiria „Sberbank“ galimybes dirbti Rytų Europoje, ypatingą dėmesį skirdamas būtent Baltijos šalims, taip pabrėždamas buvusią priklausomybę.
„Sberbank“ neslepia planų, atsiradus gerai progai, Rytų ir Centrinėje Europoje pirkti nuo užsitęsusios krizės dar neatsigavusius bankus. Pirmasis pirkinys jau žinomas – tai Austrijos bankas „Volksbank International“.
Iki krizės Rusijos kapitalo pinigai Baltijos šalyse dažniausiai sukdavo per Latviją. Ryga net su pasitenkinimu bandė kurti Baltijos šalių Šveicarijos įvaizdį. Tačiau per pastaruosius metus, ypač po „Parex“ banko žlugimo, šis įvaizdis labai susvyravo.
Kokie apskritai veiksniai lemia bankininkystės plėtrą, ar Lietuva galėtų perimti nutrūkusias Latvijos viltis?
„Labai abejoju. Jeigu visus lietuvius perkeltume į Šveicariją, bankininkystė šioje šalyje, ko gero, sugriūtų, o jeigu į Lietuvą atkeltume šveicarus, tai ir čia atsirastų pasaulinių bankų. Lemia ne pastatai ir turtas, bet mentalitetas, išprusimas ir tradicijos“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
Įtarumo liga neserga
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas nesistebi bankų Rytuose ketinimais. Kita vertus, kol kas kalbama tik apie galimybes.
„Ekonomikos ir bankų politikoje jau atgyveno principas – aukšta tvora tarp kaimynų. Ant banknotų neparašyta, iš kokio banko jie gauti – iš vakarietiško, iš rytietiško“, – juokavo K.Glaveckas.
Tačiau parlamentaras pastebi, kad šiais laikais svarbu, koks banko patikimumas, pinigų ir investicijų skaidrumas ir, žinoma, privalomų taisyklių laikymasis.
„Nesergu įtarumo liga, ekonomikoje apskritai tokiomis ligomis sirgti negalima. Tačiau kai kurie kolegos serga, todėl savo politiką grindžia kraštutinumais – arba į kairę, arba į dešinę. Žinoma, neužmiršta praeitis, nešvarūs dalykai. Visa tai reikia žinoti, įvertinti ir versti naują ekonomikos puslapį, ypač krizės laikais“, – sako K.Glaveckas.
Komiteto pirmininkas sakė, kad stambus bankas didžiausią dėmesį turėtų skirti stambiajai pramonei, energetikos ar kitiems projektams.
Priklausys ir nuo skandinavų aktyvumo
„Dnb Nord“ banko vyriausiojo finansų analitiko Rimanto Rudzkio nuomone, bankininkystės sektoriuje vietos visada galima surasti.
„Ekonomika vėl įgauna papildomą kvėpavimą, galime tikėtis, kad per artimiausius trejus metus ekonomika augs, taigi augs ir paskolų poreikis, ypač eksportuojančiam verslui. Šiuo metu noras plėsti verslą išaugęs, o vakarietiški bankai pirmiausia stengiasi būti maksimaliai patikimi. Tačiau kai laimi vienoje pusėje, pralaimi kitoje. Jeigu bankas yra labai patikimas, iš jo sunkiau gauti paskolas perspektyviam, bet kartu ir pakankamai rizikingam verslui. Jeigu lyginsime Rusijos, Švedijos ir Danijos ekonomikų ypatumus, pastebėsime, kad Rusijoje daug mažiau stabilumo, tačiau daugiau veržlumo. Jie daugiau rizikuoja“, – pasakoja R.Rudzkis.
Ar rizikingai veikiantis bankas turi galimybių atkovoti klientus iš šiuo metu Lietuvoje veikiančių Skandinavijos šalių bankų?
„Naujasis Lietuvos banko vadovas jau ne tik žodžiais įrodė, kad griežčiau viską prižiūrės, todėl neleis pernelyg rizikingai skolinti. Pasimokyta iš krizės. Lengvas paskolų išdavimas gali suformuoti naują burbulą“, – sakė R.Rudzkis.
Tačiau šiuo metu pigių paskolų poreikis yra didelis. Eksportas auga rekordiniu greičiu. Eksportuojančios įmonės nori investuoti. Juo labiau kad per pastaruosius dvejus metus įmonės labai nedaug investavo gamybai, technologijai tobulinti, nes neinvestuojant augti neįmanoma. Todėl ir rusiški bankai mato veiklos galimybes. Tačiau jeigu skandinaviški bankai išsijudins, naujiems bankams tikrai nebus ką veikti šioje rinkoje.
Planai ir realybė
Vyrauja nuomonė, kad Rytų bankai gali teikti pigesnes paslaugas, pasiūlyti didesnes terminuotųjų indėlių palūkanas. Tačiau lazda turi du galus.
„Nors Rytų bankai siūlo pigesnes paslaugas, tačiau iš tikrųjų rinkoje viskas kainuoja vienodai, todėl pigumas yra santykinis. Jie turi kažkur kitur sutaupyti – mažiau mokėti savo darbuotojams, kitais būdais dempinguoti. Bet labai abejoju, ar gali būti toks tikslas eiti į mūsų rinką“, – svarsto Investicijų valdymo bendrovės „Sindicatum Capital International“ generalinis direktorius Saulius Racevičius.
Kokios rusų kapitalo banko galimybės? „Jeigu tai būtų „Sberbank“, tai jis turi labai didelius finansinius resursus. Toks bankas orientuotųsi į rusų kapitalą, rusų klientus ar kartu su Rusija dirbančius verslininkus, o tokių Lietuvoje yra nemažai, todėl galėtų rasti savo nišą“, – mano Finansų analitikų asociacijos prezidentas Mindaugas Vaičiulis.
VL kalbinti bankininkai vengė šnekėti apie rusų banko galimo investavimo Lietuvoje politinius aspektus. Tai – politikų duona.
„Sberbank“ yra vienas stambiausių bankų ne tik Rusijoje, bet ir Rytų Europoje. Jo aktyvai siekia net 25 proc. visų Rusijos bankinės sistemos finansų. Neoficialiai kalbama, kad Rusijos komercinių bankų sistemą sudaro dvi dalys: „Sberbank“ ir visi likusieji bankai. Praktiškai per šį banką Rusijoje vykdomos visos socialinės programos, dauguma valstybės projektų ir išmokama absoliuti dauguma atlyginimų.
Komentarai
Ne visi ketinimai išsipildo
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas
Ar gali į Lietuvą šiuo metu ateiti dideli bankai? Vargu, nors visko gali būti. Paprastai tokios diskusijos kyla neatsitiktinai. Matyt, kažkokių planų yra, tačiau nebūtinai tokie ketinimai išsipildo. Ne kartą veiklos galimybėmis Lietuvoje domėjosi įvairių šalių bankai, tačiau rezultatų taip ir nesulaukėme.
Jeigu kalbėtume apie rusų bankų ketinimus, tai jie gali priklausyti nuo rusiškojo kapitalo arba rusiškų įmonių aktyvumo Lietuvoje. Ir anksčiau buvo kalbama apie rusiškojo kapitalo galimą invaziją į Lietuvą, pavyzdžiui, dėl Mažeikių naftos perdirbimo įmonės, tačiau ji lieka lenkų rankose. Ne paslaptis, kad ir daugelis kitų bankų į Lietuvą atėjo paskui verslą, kapitalą, o rusiški bankai dažnai laikosi būtent tokios taktikos. Taigi šia prasme galimybės Lietuvoje atsirasti naujam bankui dar neišsemtos.
Galios vienodi reikalavimai
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
Yra tekę bendrauti su Rusijos bankų asociacijos vadovais, todėl žinau, kad jie labai atsargiai žiūri į Europos bankų susitarimą dėl reikalavimų bankų kapitalo struktūrai sugriežtinimo įgyvendinimą. Jeigu jie iš tikrųjų planuotų veiklą Lietuvoje, manau, steigtų ne filialą, bet antrinį banką. Jis turėtų būti su kapitalu ir prižiūrimas pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos standartus. Turiu omenyje ne reguliavimo klausimus. ES bankų federacija siekia, kad bendri principai būtų suderinti ir galiotų visose ES šalyse vienodai, kad nebūtų didelių iškraipymų, nes tai ir yra didžiausia rizika.
Iki šiol rusiškasis kapitalas ėjo per Rygą. Rusijos bankai Latvijoje buvo orientuoti daugiau į fizinių asmenų aptarnavimą. Jeigu į Lietuvos rinką planuotų ateiti Rusijos bankas, jis siektų aptarnauti Rusijos įmones, pavyzdžiui, „Gazprom“, „Lukoil“ ir kitas, arba įmones, susijusias su veikla Rusijoje.
