Likimas R. R. Šerkšnio negailėjo – tarnaudamas sovietų kariuomenėje jis susirgo psichikos liga. Susiklosčius nepalankioms šeiminėms aplinkybėms, jaunystėje pateko į globos įstaigą. Ruslanas Romas pernelyg nesiskundžia dėl šio likimo vingio, sako, jog Jasiuliškių socialinės globos namuose jam buvo sudarytos visos sąlygos kurti. Ten vyras mokėsi floristikos, vytelių pynimo, lankė muzikos studiją.
Pirmą sykį patekęs į globos įstaigą Ruslanas Romas ten gyveno dvejus metus, paskui vedė ir persikėlė gyventi pas žmoną į Vilnių. Vis dėlto šeima nesiklostė, pragyventi mieste sekėsi sunkiai, todėl netrukus teko grįžti į tuos pačius globos namus. Su pertraukomis jis ten pragyveno 17 metų.
„Gyvendamas globos įstaigoje surengiau ne vieną parodą. Kasmet dalyvaudavau tautodailininkų parodose „Rudens saulutė“. Mano darbai eksponuoti Panevėžyje, Anykščiuose, Ukmergės kultūros namuose, jie apkeliavo ir aplinkinius miestelius. Kasmet parodos būdavo vis kitokios – tai skulptūros, tai keramikos, tai tapybos. Turėjau galimybę reikštis“, – pasakoja Ruslanas Romas.
Vis dėlto kūrybingą vyrą varžė griežtos globos įstaigoje galiojusios taisyklės. „Kaskart kur nors išvažiuodamas turėdavau rašyti prašymą. Tiesa, personalas manimi pasitikėjo, todėl kartais net du kartus per mėnesį keliaudavau į Vilnių – aplankydavau tuomet dar gyvus mamą, tėtį, brolį, draugus, bet norėjosi daugiau laisvės, galimybės pačiam tvarkytis savo gyvenimą. Be to, gyvendamas globos įstaigoje negalėjau dirbti. Dabar esu Lietuvos kino studijos samdomas darbuotojas“, – kalba vyras.
Džiaugiasi apsigyvenęs savarankiško gyvenimo namuose
Sužinojęs, kad Vilniuje kuriasi savarankiško gyvenimo namai, Ruslanas Romas pradėjo tvarkytis dokumentus. Jis buvo vienas pirmųjų, įsikūrusių Naujojoje Vilnioje įsteigtuose savarankiško gyvenimo namuose „Savi namai“.
Nors dabar jam pačiam tenka rūpintis buitimi, finansais, Ruslanas Romas nesibodi ir sunkių darbų – padeda žmonėms statybose, jį gali sutikti filmavimo aikštelėje. Be to, menininkas toliau aktyviai kuria, rengia savo darbų parodas, dainuoja Naujininkų senjorų chore „Vėlyvis“. Randa laiko ir savanorystei.
„Dar nuo mokymosi M. K. Čiurlionio meno mokykloje laikų mano kūrybą labai remia muzikas, Šnipiškių bendruomenės pirmininkas Algirdas Čiukšys. Veiklą Šnipiškių bendruomenėje atradau per jį. Esu kviečiamas ten savanoriauti, muzikuoti, per Algirdą gavau galimybę mokyti „Ąžuoliuko“ klubo dalyvius groti būgnais, dalyvauti koncertuose, vasaros stovyklose. Taip įsitraukiau ir į Vilniaus Šnipiškių bendruomenės veiklą, joje tapau savas“, – pasakoja Ruslanas Romas.
Pabandė tapyti didesnio formato darbus
Dar prieš porą metų Šnipiškių seniūnijos vadovai pasiūlė Ruslanui Romui seniūnijos bendruomenių patalpose surengti dailės darbų parodą. Menininkas nusprendė, kad tai bus piešiniai akvarele. „Kai mokiausi Kaune, buvome mokomi akvarele piešti nedidelius darbus, didelio formato akvarelių niekas nebandė. Prieš 30 metų apsilankęs bienalėje Latvijoje, pamačiau vietos dailininkų akvarele kurtus didelius paveikslus. Jie man paliko didžiulį įspūdį, – pasakoja pašnekovas. – Tada ir kilo mintis pačiam pabandyti ką nors panašaus. Žinoma, tokio lygio kaip latvių dailininkai nepasiekiau, vis dėlto pagyrų už ryžtą ir pasiektą rezultatą sulaukiau ir aš.“
Darbus parodai menininkas kūrė metus. Dalį reikalingų medžiagų jis įsigijo už savo lėšas, dažų, popieriaus lakštų, teptukų nupirko A. Čiukšys. „Parodos atidarymas turėjo vykti prieš praėjusių metų Kalėdas, visi darbai buvo nupiešti ir parengti, vis dėlto tuo metu Vilniaus miesto savivaldybėje buvo daug renginių, todėl nusprendėme parodos atidarymą atidėti. Įvertinę mano darbų tematiką nutarėme, kad geriausia proga bus Vasario 16-oji“, – sako Ruslanas Romas.
Savivaldybės patalpose eksponuojama 10 jo darbų. Visi jie lieti akvarele, tik kai kuriuose panaudotos kreidelės ir kitos technikos. Didžiąją dalį paveikslų sudaro peizažai, bet yra ir natiurmortų. „Gimiau Vilniuje, esu miesto vaikas, todėl ir piešti labiausiai mėgstu Vilnių. Vis dėlto keletas parodoje eksponuojamų darbų – iš Latvijos, Trakų ir Kauno. Mano peizažai – daugiausia urbanistiniai, daugiafigūriai“, – aiškina Ruslanas Romas.
Vyras pasakoja tapantis tik iš natūros: „Pasistatau molbertą, pasiruošiu dažus ir piešiu. Kartais vienam piešiniui užtrunku dvi ar tris dienas. Namuose lieka viską pabaigti, sudėlioti paskutinius akcentus. Savo kambaryje turiu didelį molbertą, todėl tai padaryti nėra sunku.“
Didesnės išmokos
Didesnis paslaugų ir pagalbos prieinamumas
Nežinau, man tai neaktualu
Džiaugiasi aktyviu ir veikliu gyventoju
Paveikslas, kuriame pavaizduota Vilniaus Europos aikštė, labai patiko savarankiško gyvenimo namų „Savi namai“ l. e. p. vedėjai Anželikai Žolnerukaitei. Ji džiaugiasi, kad gabus, talentingas ir labai darbštus Ruslanas Romas gyvena nebe globos įstaigoje, turi daugiau laisvės, erdvės veiklai. „Kartais sunku suprasti, kaip jis visur suspėja, – stebisi A. Žolnerukaitė. – Ruslano pilna visur. Jis ne tik piešia, organizuoja parodas, muzikuoja, bet ir aktyviai dalyvauja mūsų namų gyvenime. Kiekvieną sukaktuvininką pasveikina grodamas akordeonu, rengia diskotekas, groja per šventes.“
Specialistės teigimu, R. R. Šerkšnys – tikras menininkas. „Atrodo, kad jam sekasi viskas, ko tik imasi, jam nereikia įdėti daug pastangų, kad išmoktų ko nors nauja. Be to, Ruslanas – ryški asmenybė, žmonės jį mėgsta, visur kviečiasi. Ruslanas gali būti pavyzdžiu tiems „sveikiesiems“, kurie nepatenkinti gyvenimu, skundžiasi, kad jiems blogai, ne viskas padėta ant lėkštutės. Ruslanas jiems galėtų būti pavyzdys, kaip galima daug pasiekti net ir turint negalią, neturint didelių pajamų ar turtingų giminaičių“, – įsitikinusi „Savų namų“ vadovė.
Be dailės parodų, menininkas leidžia ir poezijos knygas. „Gyvendamas globos įstaigoje Ruslanas buvo žinomas nedidelėje uždaroje bendruomenėje. Dabar jis gali dalyvauti visur, kur tik nori, atskleisti savo talentus. Džiaugiamės, kad jis pakliuvo į tokią terpę, kur gali siekti savo tikslų, imti gyvenimą į savo rankas, daryti tai, kas jam patinka“, – pabrėžia A. Žolnerukaitė.
R. R. Šerkšnio akvarelių parodą „Europos link“ Vilniaus savivaldybėje galima aplankyti iki šių metų vasario 28 dienos.
Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.
