Naujienų portalui tv3.lt vyras atvirai papasakojo apie gimimo dieną, nelengvus metus bei pasidalijo išgyvenimais, kuomet stovėjo prie tėčio karsto.
R. Kirilkinas pasakojo, kad gimtadienį ketina paminėti tarp artimiausių draugų: „Kaip ir kiekvienais metais, prieš gimtadienį mane aplanko priešgimtadieninė depresija ir nerimas. Nori to ar ne, bet kažkas viduje sukirba ir priverčia tave peržvelgti dar vienus pragyventus metus, nuveiktus blogus ar gerus darbus. Tad šiemet – ne išimtis. Vėl buvo iškilęs klausimas, švęsti ar nešvęsti. Tačiau pasaulyje susiklosčiusi situacija su šitiek nerimo, baimės ir nežinomybės, tam įtakos tikrai turėjo. Tad aš nusprendžiau vis dėlto atšvęsti savo kukliame draugų būryje ir neleisti sukeltai panikai atimti iš manęs šventės.“
Atlikėjas tikino, kad bėgančių metų jis neskaičiuoja, tačiau pridėjo, kad šie nebuvo vieni lengviausių: „Kai tokia situacija visame pasaulyje ir Lietuvoje, visokie apribojimai arba draudimai vykdyti savo veiklą, esi priverstas skaičiuoti savo pinigus, jei jų apskritai turi. Tai iš tiesų neduoda ramybės ne man vienam. Kalbant apie mano 37 metus, yra tiek, kiek yra, nei sumažinsi šį skaičių, nei pridėsi. Tam yra tinkamas posakis: „Laimingi metų neskaičiuoja.“
Man šitie metai buvo ohoho kokie metai. Tikiu, kad ne man vienam. Šitiek apribojimų, sukeltos panikos, baimės ir nežinomybės... Pavadinčiau juos paralyžiuotais metais.“
Ruslanas prisimena ir momentą, kuomet turėjo vos 200 eurų. Visi šie sunkumai tapo tikru išbandymu, o galiausiai, jam pavyko atsistoti ant kojų.
„Iš tiesų kai įvedė karantiną, kaip dabar prisimenu, mano kišenėje tebuvo likę vos 200 eurai ir virš 20 atšauktų koncertų. Teko karantinuotis pas draugus Šilutėje, nes išsilaikyti save ir buto nuomos aš nebeturėjau tam galimybių. Ar gyvenimo sunkumas yra įtikėti Dievu? Esu dėkingas dėl visų šių išbandymų. Dėka visu sunkumų ir negandų mes daug ką patiriame, užaugame ir išmokstame. Aš įsitikinau, kad ko žmogus pats neįstengia padaryti žemėje, viską privalome patikėti Viešpačiui Dievui. Tam jis mus tokius ir sukūrė: netobulus, klystančius ir žiemiškus. Būtent tam, kad visada būtume santykyje su savo Visagaliu Tėvu. Dažnai išgirstu replikas, kas man nutiko, ir ar tikrai tikiu Dievu, arba kaip stipriai. Nuoširdžiai nusišypsau tuo momentu. Kaip labai arba kaip stipriai težino jis, tačiau tas jausmas širdyje ir pagaliau atėjusi ramybė tik paliudija, jog nebesu vienas“, – prisipažino vyras.
Šiemet vyrui teko įveikti ne tik pandemijos pasekmes, kurios pablogino jo finansus, tačiau vasario mėnesį jis neteko ir savo tėčio.
„Išėjus mano tėčiui viskas ir prasidėjo. Važiuodamas į jo laidotuves turėjau misiją jam atleisti ir su juo atsisveikinti. Stovint prie karsto aš nebyliai jo pats atsiprašiau. Aš esu niekas, kad smerkčiau ar dar kitaip teisčiau žmones už tai, ką jie, galbūt, padarė ar ne. Ir tuo momentu buvo sunku su juo atsisveikinti, tačiau tuo pačiu metu man palengvėjo. Štai citata iš Šventojo rašto: „Neteiskite ir nebūsite teisiami, nesmerkite ir nebūsite pasmerkti, atleiskite ir jums bus atleista“. Neatleisti, smerkti ir pasipiktinti yra mūsų pačių pasirinkimai. Tačiau mes niekada nepatirsime Dievo malonės, niekada taip ir neišmoksime mylėti žmogaus, jei visa tai pasirinksime“, – atsiduso vyras.
Įveikti šiuos sunkumus jam padėjo artimieji, kurie jį palaikė ir padėjo nepalūžti: „Anksčiau sakydavau, kad draugai. Dabar drąsiai atsakau, kad tik šeima. Žinote, draugai yra labai didžiulė dovana, bet jei tie santykiai auga, bręsta ir vystosi. Tačiau, jei viskas stovi vietoje ir pradeda rūgti, tai yra ženklas, kad kažką darome ne taip, tad privalome atsigręžti į save ir į draugus. Tik tam, kad pamatytume ir atrastume spragas. Gan dažnai mes bijome prarasti, įsikabinę laikome, lyg tai būtų amžinai mūsų, o tik praradę suvokiame, kad būtent toks tebuvo planas, ir tiek tebuvo duota nueiti šiose santykiuose...“
R. Kirilkinas mano, kad dabar yra tokia situacija, kuomet negalima nieko planuotis. Tačiau jis tiki, kad viskas anksčiau ar vėliau pasibaigs ir vėl grįš į seną ritmą: „Ar mes, paprasti žmonės, gyvendami nepaprastame pasaulyje su nepaprasta situacija galim kažką planuotis? Aš tikiu, kad viskas vieną dieną pasibaigs ir mes galėsime nevaržomai toliau kvėpuoti ir gyventi savo įprastus gyvenimus. Jei niekas nesutrukdys ir Dievas palaimins mūsų misiją, tuomet kartu su savo buvusia kursioke Sandra mes ir toliau lankysimės įvairiausiose Lietuvos parapijose kartu su savo akustine liturginių giesmių programa šlovindami Viešpaties vardą.“
Pūsdamas gimimo dienos žvakutes, Ruslanas sau linki tik vieno: „37-ojo gimtadienio proga sau palinkėsiu išminties atskirti gėrį nuo blogio, nes išties dažnai būna sunku atskirti vieną nuo kito.“
