BSA laikomos vienomis seniausių atliekų. Tai maisto likučiai, sodo bei daržo atliekos, užterštas popierius ir kartonas, taip pat dumblas, mėšlas. Šios atliekų rūšies irimo procesas šiek tiek kitoks. Jei jame nedalyvauja deguonis, išsiskiria metano, kitokių dujų bei lakiųjų organinių junginių, kurie teršia aplinką, turi įtakos klimato atšilimui. Sąvartynuose atsidūrę maisto likučiai taip pat pritraukia būrius išalkusių graužikų bei paukščių, kurie teršia aplinką ir gali platinti ligas.
Tinkamai tvarkant biologiškai skaidžias atliekas, galima gauti naudingus produktus: biodujas, biokurą, kompostą, trąšas ir kt. Biodujas galima naudoti šiluminei energijai pagaminti, biokurą – automobiliams, o kompostas – puiki žemės trąša. Specialistai jau kuris laikas suka galvas, kaip paskatinti šalies gyventojus rūšiuoti ir BSA atliekas.
Viskam savo vieta
„Atliekų ir ypač skaidžių tvarkymo klausimu Europoje nesame pirmūnai. Tačiau žinant, kad Lietuvoje tuo susirūpinta vos prieš dešimtmetį, kai Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse rūšiavimo tradicijoms metų – triskart daugiau, mums atliekas tvarkyti sekasi gana neprastai, – teigė Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė. – Reikia, kad pasikeistų bent viena karta, žmonių mentalitetas, ir tik tada tikėtis dar akivaizdesnių rezultatų“.
Specialistė pastebi, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai „sukuria“ maždaug 400 kilogramų įvairių atliekų, kurių beveik pusė – biologiškai skaidžios. Kai kuriose Vakarų valstybėse šis rodiklis aukštesnis ir nesinorėtų jo pasiekti. Lietuvoje mažesnis išmetamų maisto likučių kiekis žmogui greičiausiai lemtas ne tik tradicijų, bet ir pragyvenimo lygio – lietuviai pagarbiau elgiasi su maistu, perka tiek, kiek reikia.
Kalbant apie jau nuveiktus darbus, Lietuvoje nuo 2000 m. uždaryti visi aplinkosauginių reikalavimų neatitikę sąvartynai, pastatyta 11 naujų. Daugelis regionų turėjo galimybę ir ja pasinaudojo įsirengdami didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikšteles. Į pirmąsias aikšteles nemokamai galima atvežti senus baldus, dviračius, naudotą buitinę techniką ir kitus nebenaudojamus stambius namų apyvokos daiktus ir atliekas, į antrąsias – visas žaliąsias sodo bei daržo atliekas (smulkias medžių ir krūmų šakas, nupjautą žolę, pjuvenas, drožles, lapus, gėles, seną vazonų žemę) ir kai kurias maisto atliekas (termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių gabaliukus ir jų žievę, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus). Šiuo metu Lietuvoje veikia 62 stambiagabaričių atliekų ir 21 kompostavimo aikštelė. Už šias ir kitas galimybes moderniai tvarkyti atliekas turime būti dėkingi Europos Sąjungos fondų finansavimui.
Ilgai sprendę,kaip tvarkyti bioskaidžias atliekas dauguma Lietuvos regionų pasirinko mechaninį biologinį atliekų apdorojimo būdą. Į tokią atliekų tvarkymo sistemą patenka po pirminio rūšiavimo likusios mišrios komunalinės atliekos, o aukštosios technologijos jas pakartotinai išrūšiuoja ir tuo pačiu išskiria biologiškai skaidžias atliekas. Ką galima perdirbti – atiduodama perdirbti, perdirbimui netinkamos, bet gerai degančios atliekos panaudojamos energijos gamybai. Biologiškai skaidžios atliekos yra anaerobiškai (be deguonies) supūdomos arba kompostuojamos.
Dėmesys prevencijai
Iki šiol ypatingai daug informacijos bei pačių įvairiausių projektų buvo skirta žmonėms paaiškinti, kaip tinkamai rūšiuoti ir tvarkyti atliekas, kodėl apskritai to reikia. „Planuojame inicijuoti projektus, kurie skatins vartotojus mažinti atliekų kiekius, atliekas perdirbti ir vėl panaudoti. Biologiškai skaidžios atliekos – puikus pavyzdys. Jas anaerobiškai supūdžius gaunamos dujos, o kompostuojant – trąšos. Bioskaidžios atliekos – puikus atsinaujinantis gamtos išteklis,“ – dėstė Aplinkos ministerijos atliekų departamento direktorė.
Jei projektų įgyvendinimas vyks taip kaip suplanuota– tai artimiausiu metu devyni Regioniniai atliekų tvarkymo centrai turėtų įsirengti mechaninio biologinio atliekų apdorojimo sistemas. Kodėl vartojama tariamoji nuosaka „turėtų įsirengti“? Deja, ne visi darbai vyksta sklandžiai, dalis projektų gali netekti finansavimo, jei greitu metu neišspręs problemų iškilusių dėl viešųjų pirkimų procedūrų. Projektai vykdomi pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, 85 procentais finansuojant Sanglaudos fondo lėšomis.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
ES logotipas
Užsakymo Nr. 1117
