Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) turėtų tapti neblogu ženklu Lietuvos vežėjams. Visiems: nuo gabenančių automobilius automobilvežiais (jiems turėtų atsirasti nemažai tiesioginio darbo), iki standartines puspriekabas bei vilkikus eksploatuojančių įmonių, kurioms ateityje bus lengviau atnaujinti savo parkus, parduodant senesnę techniką.
Prognozuojama, kad dėl stojimo sutarties su PPO, sumažėjus importuojamų automobilių muito mokesčiams, padidės ne Rusijoje pagamintų vilkikų ir lengvųjų automobilių paklausa. Tikimasi, kad Rusija visaverte PPO nare taps iki šių metų pabaigos. Rusijos lengvųjų automobilių gamintojai, priešingai nei Europos, skambina pavojaus varpais. Jų skaičiavimais, iki 2014 m. lengvųjų automobilių gamyba Rusijoje gali sumažėti 58 proc., jei lygintume su 2010 m. rezultatais. Rusiškų vilkikų gamintojams taip pat „piešiama“ katastrofiška vizija. Pagal prognozes jų gamyba sumažės 98 proc., o tai reikštų šios pramonės šakos Rusijoje žlugimą.
Be pinigų ir nežinioje Baltijos šalys: norėjom kaip geriau, o kaip gausis – neaišku. Gyventojai raginami susigrąžinti mokesčius, o Sovietinė pasaka gyva kaimynystėje.
Lengvieji automobiliai atpigs pagal susitarimą su JAV. Rusija, įstojusi į PPO, per septynerius metus nuo įstojimo palaipsniui mažins mokesčius importuojamiems, ne Rusijoje pagamintiems automobiliams. Naujų lengvųjų automobilių mokestis palaipsniui mažės nuo 25 proc. iki 15 proc. Naudotų automobilių muito mokestis po pereinamojo laikotarpio bus 20 proc. Taip pat turėtų būti panaikintas muito mokestis už variklio kubatūrą. Šiuo metu taikomi tokie mokesčiai įvežamiems naudotiems, ne Rusijoje pagamintiems automobiliams: automobiliams iki 3 m. senumo – 54-48 proc., bet ne mažiau kaip nuo 2,5 iki 20 EUR už vieną kubinį centimetrą(priklausomai nuo kainos); automobiliams nuo 3 iki 5 m. – nuo 1,5 iki 3,6 EUR už kubinį centimetrą (priklausomai nuo variklio kubatūros.); automobiliams, senesniems nei 5 m., - nuo 3 iki 5,7 EUR už kubinį centimetrą (priklausomai nuo variklio kubatūros). Taip pat yra taikomas ir muitinės dokumentų įforminimo mokestis už įvežamą automobilį. Jis siekia nuo 500 iki 100 tūkst. rublių (priklausomai nuo automobilio rinkos vertės). Kas laukia šio mokesčio, kol kas nėra žinoma, bet, tikėtina, kad jis liks. Tiesa, analitikai nelinkę itin tiksliai patvirtinti prognozių. Jų nuomone, be jokių abejonių, importuojamų automobilių skaičius didės, tačiau tikslesnes prognozes apsunkina tai, kad mokesčiai mažės po truputį ir gana ilgą laiko tarpą.
Automobilvežiai turės darbo
„Škoda“ generalinis direktorius Petr Janeba teigia, kad mokesčių mažinimas visų pirma atvers kelius į Rusiją nebrangiems naudotiems automobiliams. Niekas net neabejoja, kad kai kainos tarp rusiškų ir vakarietiškų automobilių ims vienodėti, rusai rinksis labiau patikimus, patogesnius, taupesnius ir saugesnius vakarietiškus ar japoniškus automobilius. Ir tai, kad jie bus šiek tiek senesni, neturėtų duoti pranašumo rusiškų automobilių gamintojams.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Kuomet Lenkija praėjusio amžiaus pabaigoje įstojo į PPO, tuomet šioje šalyje užsidarė beveik visi automobilių fabrikai, nes iš Vakarų atsirito didžiulė ir naudotų, ir naujų automobilių pasiūlos banga. Pagal statistinius duomenis jau dabar didžiulėje Rusijos rinkoje yra apie 60 proc. automobilių, pagamintų užsienyje. Patys rusai pripažįsta, kad jų automobiliai ir vilkikai yra visiškai nekonkurencingi vakarietiškų atžvilgiu, o rinkoje jie populiarūs tik dėl didelių muitų, kurie ir gelbsti vietinius gamintojus. Tiesa, yra ir oponuojanti pusė, kuri teigia, kad nepaisant sumažėjusių muitų, kainos liks panašios. Visų pirma, tai tas mažėjimas bus laipsniškas ir jis teoriškai turėtų mažinti galutinę automobilio kainą, tačiau reikia nepamiršti ir pridėtinės vertės mokesčio, kurio mažinti niekas nesirengia. Oponentų nuomone, mašinas importuoti taps pigiau, bet kainos nebus sumažintos. Tai reiškia, kad daugiau pinigų nusės perpardavinėtojų kišenėse. Realią naudą pajus tik tie, kurie patys vyks į užsienį pirkti automobilių ir juos parsigabens patys vairuodami arba samdys vežėjus ir kraus juos į autovežius. Bet kokiu atveju naudotų ir naujų automobilių srautas turėtų tapti intensyvesnis. Tai gera žinia Lietuvos vežėjams. Kitaip tariant, kuo labiau mažės muitai, tuo daugės užsakymų vežti automobilius į Rusijos rinką. Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos vadovas Gintas Brazdžius teigia esantis dar nelabai įsigilinęs į siūlomas pataisas, tačiau teigiamų dalykų įžvelgia: „Jei mokesčiai gerokai sumažės, kad ir po 7 metų, tai vis tiek srautas į Rusiją padidės, ir žymiai. Žinoma, jei neatsiras naujų mokesčių, pavyzdžiui, ekologinių ir panašiai, arba kitų sunkiai įvykdomų reikalavimų.“
Importuojamų vilkikų pardavimai turėtų augti
Tai ne paskutinės geros žinios Lietuvos vežėjams, prognozuojant situaciją Rusijoje. Dėl tų pačių importo mokesčių sumažinimo, tikimasi, kad Rusijos rinką užplūs pigūs kiniški ir naudoti vakarietiški vilkikai. Naudotų vilkikų kainas rinkoje padiktuos paklausos ir pasiūlos santykis, tačiau niekas neabejoja, kad paklausa tikrai išaugs. Vienintelis klausimas, ar ji viršys paklausą, ar ne. Tai yra, ar padidėjusi paklausa kilstels naudotų vilkikų kainas, ar jos liks stabilios. Bet kokiu atveju tai bus papildoma galimybė Lietuvos vežėjams parduoti savo nenaujas transporto priemones kolegoms iš Rusijos. Kad taip nutiks, ieškoti priežasčių toli nereikia. Sunkiasvorių komercinių transporto priemonių muito mokesčiai bus mažinami drastiškai. Pavyzdžiui, naujo savivarčio, kurio bendroji masė didesnė nei 20 t., mokesčiai, įstojus į PPO, nuo 25 proc. iš karto nukris iki 10 proc.
Dar po trejų metų pasieks 5 proc. ribą. Naudoto tokio paties 3-5 m. senumo savivarčio mokesčiai nuo 30 proc. kris iki 15 proc. Po trejų metų – iki 10 proc. 2,2 EUR. mokestis už kiekvieną variklio kubinį centimetrą apskritai bus panaikintas. 14-40 t. vilkikų importas šiais metais sudarys apie 30 tūkst. vienetų. Planuojama, kad po penkių metų, jei rinkos tendencijos nesikeis, per metus turėtų būti importuojama apie 50 tūkst. vienetų. Padidėjusių importuojamų vilkikų skaičius tiksliai atspindės atsisakomos senos rusiškos technikos mastą.
Vilkikų gamintojų, įsikūrusių Rusijoje, likimas
Užsienio vilkikų gamintojams, kurie jau įsikūrė Rusijos rinkoje ir čia atidarė ne tik savo pardavimo punktus, bet ir gamyklas, šis kelerių metų laikotarpis bus gera proga sustiprinti savo pozicijas, prieš padidėjant vakarietiškų vilkikų importui: plėsti aptarnavimo centrų skaičių ir pardavimo tinklą. Jeigu kalbėtume apie vietinius vilkikų gamintojus, neatsižvelgdami į dideles grėsmės, galėtume rasti pliusų. Pirmą kartą per savo gyvavimo laikotarpį jie atsidurs realioje konkurencinėje rinkoje, o tai gali priversti pasitempti ir galbūt ateityje pasiūlyti pakankamai neblogų ir patikimų gaminių. Jeigu, žinoma, iki to laiko nebankrutuos.
Vytautas Kleinauskas
