Edgaras Savickas, LRT.lt
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui palaiminus įstatymą, kuriuo užsienio kapitalo dalis Rusijos žiniasklaidos priemonėse apribojama iki 20 proc., net ir kelių likusių režimą kritikuoti drįstančių leidinių ateitis tapo labai miglota. Tačiau nepaisant didžiulio spaudimo, nedidelė dalis šalies žurnalistų rankų nenuleidžia.
Užsienio kapitalui vietos žiniasklaidoje apynasrį užmaunantis įstatymas buvo priimtas nepaprastai greitai. Pirmasis svarstymas parlamente įvyko rugsėjo 24 dieną, o po kelių dienų Valstybės Dūma jį jau priėmė absoliučia dauguma (430 nariai buvo už, 2 – prieš). Tada V. Putinui beliko įstatymą formaliai pasirašyti.
Žurnalo „The New Times“ vyriausioji redaktorė Jevgenija Albac radijui „Echo Moskvy“ dar dieną prieš pirmąjį svarstymą Dūmoje sakė, kad įstatymas iš esmės yra nukreiptas prieš kelis likusius valdžios kritikus.
„Šis įstatymas visų pirma skirtas geriausiam šalies laikraščiui „Vedomosti“ ir žurnalui „Forbes“. Tai tragiška, nes būtent tai, kad „Financial Times“ ir „Wall Street Journal“ yra „Vedomosti“ bendrasavininkai, leidžia jam būti nepriklausomu. Leidžia laisvai plaukioti didžiojo verslo vandenyne. Taip pat – nepriklausyti nuo kokios nors interesų grupės, nemylėti Usmanovo ar Kovalčiukų (Rusijos oligarchai – LRT.lt), ar dar ko nors, bet vienodai visus vertinti ir svarbiausia – pranešti naujienas, sprendimus priimant būtent pagal tai, kas yra naujienos, o ne kas paglostys ar nepaglostys“, – kalbėjo J. Albac.
Spalio viduryje tai patvirtino ir keli „Bloomberg“ šaltiniai, teigę, jog Kremlius yra nusitaikęs į „Vedomosti“, o jo akcijas norėtų perimti „Gazprom-Media“ arba V. Putino bendražygiui Jurijui Kovalčiukui artimos bendrovės. Tiesa, „Gazprom-Media“ generalinis direktorius Michailas Lesinas tą pačią dieną interviu televizijai „Dožd“ teigė, jog „Vedomosti“ jo nedomina.
Kol kas „Vedomosti“ akcijas į tris lygias dalis yra pasidalinę „Financial Times“, „Wall Street Journal“ ir viena didžiausių žiniasklaidos bendrovių Europoje „Sanoma“.
J. Albac „Echo Moskvy“ sakė, kad naujasis įstatymas labiausiai paveiks Rusijoje veikiančius „Sanoma Independent Media“ leidybos namus. Taigi turės įtakos net ir su politika ar verslu niekaip nesusijusiems žurnalams, pavyzdžiui, „Cosmopolitan“, „Women`s Health“, „National Geographic“ ir kitiems.
Rado, kaip prikibti
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pritarė, kad naujuoju įstatymu siekiama užtildyti kelis likusius valdžiai nelojalius leidinius.
„Kadangi neišėjo prikibti dėl nesantaikos kurstymo, kaip prie kitų, tai buvo panaudotas toks kabliukas – žiniasklaida turi priklausyti tik rusams. Taip siekiama panaikinti bet kokią grėsmę V. Putino autoritetui“, – sakė D. Radzevičius.
Jo manymu, tokie žurnalai, kaip „Cosmopolitan“, gali ir išvengti „Vedomosti“ likimo. „Jiems turbūt pritaikys išimtis. Dabar tikslas yra užspausti, o po to žiūrės – galbūt atleis varžtelius“, – sakė pašnekovas.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius priminė, kad užsieniečių varymas iš vietos žiniasklaidos prasidėjo dar 2001 metais. Tada nuspręsta, jog užsienio kapitalui gali priklausyti tik iki 50 proc. radijo ar televizijos žiniasklaidos priemonių akcijų.
„Sakyta, kad užsienio kanalai užkrės rusų protus. Šiandien matome to pratęsimą – esą kai kurie laikraščiai ir žurnalai gali padaryti tą patį. Net ir per svarstymus Dūmoje galima buvo išgirsti, kad taip kovojama su JAV sąmokslu ir t.t.“, – pasakojo propagandos ekspertas.
Bendrą Rusijos žiniasklaidos situaciją M. Martišius apibūdino kaip labai blogą – viską valdo tiesiogiai Kremlius arba jam lojalūs žmonės, nėra jokios nuomonių įvairovės.
Ypač prastai Rusija atrodo ir tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ skelbiamame žiniasklaidos laisvės indekse – užimą 148 vietą tarp 180 šalių.
Profesionalai nepasiduoda
Pirmadienį pradėjo veikti naujas buvusios lenta.ru vyriausiosios redaktorės Galinos Timčenko projektas – interneto svetainė meduza.io. „Mes pasisakome už informacijos skleidimo laisvę. Mes nepaisome pareigūnų ir stambaus verslo interesų, smerkiame propagandą ir „džinsą“ (nupirktus straipsnius), o faktais paremtą žurnalistiką keliame aukščiau nuomonėmis grįstos žurnalistikos. Mes rašome tik apie tai, kas iš tiesų svarbu“, – rašoma projekto tinklalapyje.
G. Timčenko šių metų kovą buvo atleista iš lenta.ru, tačiau šiuo sprendimu pasipiktinę kartu su ja portalą paliko beveik 70 ten dirbusių žurnalistų. Apie 20 jų dabar dirba meduza.io projekte, kurio redakcija yra Latvijoje.
Kadangi meduza.io auditorija yra rusai, bene didžiausiu iššūkiu jo komandai gali būti šios svetainės Rusijoje užblokavimas.
Nuo šių metų pradžios Rusijos žiniasklaidos prižiūrėtojai jau uždarė daugiau nei 600 svetainių, kaltindami jas ekstremizmu. Tai padaryti leido 2014 metų pradžioje įsigaliojęs įstatymas, kuriuo remiantis „Roskomnadzor“ interneto adresą užblokuoti gali net ir be teismo leidimo.
Siekdami išvengti šios grėsmės meduza.io koncentruojasi į programėles išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams. Jos garantuotų svetainės turinio pasiekiamumą net ir interneto tiekėjams ją užblokavus.
Panašu, kad tokios priemonės tikrai nėra perteklinės. Vos antrą meduza.io darbo dieną svetainė buvo užblokuota Kazachstane, pranešė jo darbuotojai socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje.
D. Radzevičius vertindamas meduza.io ateitį sakė, kad jame dirba labai kūrybiški ir profesionalūs žmonės, kurie visada ras būdų, kaip daryti tai, ką moka geriausiai.
„Jei ne jie, tai atsirastų kiti. Tokia yra žurnalistų darbo specifika, ir tokie žmonės įeina į istoriją, o ne tie, kas juos bando sunaikinti“, – kalbėjo Žurnalistų sąjungos pirmininkas.
Tačiau M. Martišius nebuvo toks optimistiškas ir pažymėjo, kad jiems bus labai sudėtinga dirbti iš užsienio. Jo manymu, korespondentams Maskvoje taip pat gali kilti problemų, nes jie turi gauti atlyginimą, o kas nors pradės klausinėti, iš kur jis, spausti.
„Linkiu jiems sėkmės ir norėčiau, kad Rusijoje situacija išsispręstų, padaugėtų laisvės, bet kaip rodo praėjusių metų patirtis, tai mažai tikėtina. V. Putinui šiandien 62-eji, Rusiją jis dar gali valdyti 20 metų“, – sakė M. Martišius.
Šiuo metu meduza.io vadovaujasi šūkiu „Nieko asmeniško. Tik faktai“.
