Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį susitinka su Ministrą Pirmininką pavaduojančiu ūkio ministru Evaldu Gustu ir žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene. Jie ketina aptarti Rusijos įvestus maisto ir žemės ūkio produktų importo apribojimus. Prezidentė padėties dėl Rusijos sprendimo ragina nedramatizuoti – Lietuvos ekonomikai esą tai didelės žalos nepadarys.
Lietuvos prezidentė įsitikinusi – Rusijos sprendimas apriboti importą iš šalių, kurios pritarė griežtoms sankcijoms Rusijai, didelės įtakos mūsų ekonomikai neturės, o kur kas greičiau atsisuks prieš pačios Rusijos gyventojus. Pasak D. Grybauskaitės, Lietuvos mėsos ir pieno produktų gamintojai, transporto įmonės , žinoma, praras dalį pelnų, tačiau bankrotų nebus, nes mūsų verslas lankstus, bet to jau turi panašių sankcijų patirties.
„Žinom, kad mūsų pienininkai sugeba atlaikyti tokius nedraugiškus žingsnius iš kaimynų, ir žinom, kad sugeba rasti rinkas , apsidrausti. Be to ir mes nepėsti – turime eksporto skatinimo fondą, kuriame yra apie 200 milijonų europinių pinigų“, – kalba prezidentė. Pasak jos, tikėtina, kad ir Europos biudžetas padės kompensuoti praradimus. „Bet būtina žinoti, kad Rusijos rinka bent jau metams ar net ilgiau tampa visiškai nesaugi ir politizuota“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.
Pramonininkai sako, kad dalis Lietuvos gamintojų jau žvalgosi naujų rinkų, tačiau esant globaliems apribojimams, mažės galimybių įsitvirtinti ir jose.
„Manau, kad ypač tam tikriems sektoriams reiktų ruoštis ir apskritai visai ekonomikai reiktų veržtis diržus , nes tie, kurie eksportuoja į Vakarų Europą, irgi nukentės, nes tos pačios sankcijos taikomos ir vakarų Europai, vadinasi, vakarų Europa turės peržiūrėti savo augimo prognozes, automatiškai ten parduosime mažiau“, – tvirtina Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Analitikai pritaria – didžiausias pavojus Lietuvos verslui bus ne siaurėjanti Rusijos rinka, o šios šalies politikos nenuspėjamumas ir dėl to galimi Europos ekonomikos pokyčiai.
„Akivaizdu, kad dabar aptariamas Rusijos vadovybės sprendimas yra tik politinio pobūdžio. Blogai tai, kad jis rodo, jog Rusijos vadovybė nepripažįsta problemos, taip, kaip ją mato daugelis šalių ir šitaip reaguodama lyg ir neigia savo vaidmenį agresijoje prieš Ukrainą“, – teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, prof. Ramūnas Vilpišauskas.
Jo teigimu, tokio pobūdžio sankcijų tikimybė ateityje išliks ir Lietuvos verslininkams reikia būti pasiruošusiems ir galvoti apie tai, kaip reaguoti, nes poveikis neabejotinai bus .
„Vakarai baudžia individualius žmones, o Rusija – ištisus sektorius. Nors tie sektoriai nėra labai svarbūs ES ekonomikai , tačiau tai – ženklas, kad Rusija galės eiti ir tolia , bandydama blokuoti kitus sektorius, bandydama žiemos sezono metu žaisti su degalų kainomis toms šalims, kurios yra priklausomos nuo Rusijos, tokiu atveju sukeldama rimtą ekonominę krizę. Blefo esmė yra tokia, kad krizė būtų daug skausmingesnė patogiai gyvenančiam belgui, negu prie bėdų įpratusiam rusui“, – mano ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius.
Nors politikai guodžia padėsiantys praradimų patirsiančiam verslui ar tuo, kad Kremliaus sprendimai pirmiausia atsisuks prieš pačios Rusijos gyventojus, Lietuvos gamintojai baiminasi, kad mažėjant eksportui gali tekti atleisti ir dalį žmonių, dirbančių transporto ar kitose prekių pervežimu į Rusiją užsiimančiose įmonėse, mažinti atlyginimus ar valstybės išlaidas.
