Valstybės saugumo departamento įvardintos didžiausios nacionalinės saugumo grėsmės nustebinti neturėjo – tai Rytų kaimynė Rusija. Visgi, ataskaitos duomenimis, per 2016 metus buvo pastebėtas itin didelis vaizdo medžiagos ir kino filmų kūrimas. VSD vadovas Darius Jauniškis patikino, kad Rusijai ir toliau naudojasi visuomenės informavimo priemonėmis, o 2016 metais ypatingai daug buvo kuriamai vaizdo turinio.
„2016 metais Rusijoje buvo parengta pusantro tūkstančio valandų vaizdo medžiagos išverstos į 10 užsienio kalbų: prancūzų, anglų, ispanų, portugalų, kinų, arabų kalbomis. Pirmą kartą istorijoje vienu metu buvo sukurta daugiau kaip du su puse tūkstančių įvairių žanrų dokumentinių, animacinių filmų. Kam tai daroma? Siekiama paveikti, sujaukti protus. Nes netikrumo ir iliuzijų aplinkoje yra lengviau veikti, siekiant savo ketinimų“, - pristatydamas nacionalinio saugumo ataskaitą įvardino VSD vadovas D.Jauniškis.
„Šiandien ne konvencinis karas, bet karas dėl Vakarų pasaulio gyventojų širdžių ir proto. Rusija siekia įsitvirtinti sau palankų naratyvą, naudodamasi visuomenės informavimo priemonėmis, socialiniais tinklais“, - sako D. Jauniškis.
Kuria tikrai ne šiaip sau
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojas ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Mantas Martišius teigia, kad nors vaizdo turinio sukurta buvo daug, kanalų, kuriais jie sklinda, vis mažiau.
„Kinas, dokumentika, kaip ir reklama yra be galo svarbi. Ir kuo labiau žmogus vartojantis tokią medžiagą, tas naratyvas, suvokimas, kuris pateikiamas, yra priimamas. Tai mus čia gelbėja, kad rusiškų kanalų žiūrėjimas yra pristabdomas dėl Radijo ir Televizijos komisijos sprendimų. Ir dar dėl bendro visuomenės išprusimo, tai žiūrimumas ženkliai nukritęs. Jie daro tą medžiagą, bet kanalų, per kuriuos prieitų prie didelės mūsų auditorijos, tai jie neturi“, - pasakoja M.Martišius.
Visgi, nors visuomenė išprususi, vaizdo turinys kuriamas tikrai ne be reikalo.
„Jeigu rusai tai daro, tai supraskime, kad jie to šiaip sau nedaro. Jie tikrai taip savo biudžeto pinigų tikrai neišleidinėja. Į tipinį žiūrovą žiūrėkime iš dviejų pusių. Šiandien jaunoji auditorija, kuri galėtų susirasti tokią medžiagą internete, jos didesnė dauguma tiesiog nemoka rusų kalbos. Ir jie nelabai tokios informacijos reikia. Tada imkime vyresnės auditorijos dalį, nors jie kalbą supranta, jie nėra tokia auditorija, kuri yra linkusi ieškoti aplinkinių kelių informacijai pasiekti. Tai bendroje sumoje išeina taip, žiūrimumas yra pakankamai nedidelis“, - tikina VU Komunikacijos fakulteto dėstytojas.
„Dar ir Lietuvos medijos jie pakankamai informacinio karo grėsmes supranta. Tai ir visuomenė tokio budrumo irgi nepraranda. Ir propagandistui įkišti tą informaciją yra pakankamai sudėtinga. Taip yra dabar. Mūsų medijoms praradus susidomėjimą, jeigu nėra pažeidimų, nėra ir stabdymų, tai tokiu atveju situacija gali grįžti į prieš tai buvusią padėtį“, - tv3.lt naujienų portalui sako M.Martišius.
Itin kokybiška propaganda
M.Martišius, prisimena ir kelis, per paskutinius metus sukurtus aiškiai propagandinius filmus. Kurie, anot pašnekovo, pasižymi itin gera kokybe.
„Animacinis filmas „Fortas: Ugnimi ir kalaviju“Lietuvoje rodytas nebuvo. Jis yra apie Smolensko šturmą, priešu vaizduojamas tas iš vakarų. Lietuvos simbolikos ten nėra, tik Lenkijos kariuomenė. Į ką reikia atkreipti dėmesį, kad kokybė yra Holivudinė. Tikrai nėra taip, kad čia per kelias akimirkas viską nupaišė ir nėra įmanoma žiūrėti. Dar ir vaidybinis filmas „Vikingas“ išsiskyrė. Jame yra pasakojama Kijevo Rusios istorija, perverčiama per šiandieninę prizmę. Ir iš dalies ir pateisina Rusijos veiksmus Rytų Ukrainoje. Bet vėl šis filmas pasižymi fantastiškos kokybės filmas, komercinio kino aukščiausia praba“, - pasakoja M.Martišius.
Visgi kokybiškos, netiesioginės ir itin sumaniai brukamos propagandos Lietuvos įstatymai nedraudžia. Įstatymais prižiūrimas tik neapykantos kurstymas.
„Situacija yra tokia, kad propagandinio kino mūsų šalyje neprižiūri niekas. Nes ji yra tiesiog nedraudžiama. Draudžiamas yra neapykantos kurstymas. Pavyzdžiui, praeitais metais buvo NTV televizijos laida apie Baltijos šalis, kurioje buvo sakyta, kad mūsų regione yra žlugusios valstybės. Ten galima rinkti po faktą ir juos tiesiog paneigti, nes jie neteisingi. Bet kadangi neapykantos kurstymo nėra, tai čia viskas yra gerai. O filmuose kuriuose nėra to neapykantos kurstymo, tai jie nėra ribojami“, - situaciją aiškina M.Martišius.
