Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija parengė automobilių pramonės plėtros strategijos projektą. Pagal jį, šalyje turėtų būti sukurta dyzelinių variklių, automatinių pavarų dėžių, stabdžių antiblokavimo sistemų (ABS) ir stabilizavimo sistemų (ESP), taip pat oro pagalvių gamyba. Užduoties sukurti „svarbiausių komponentų bazę“ įvykdymo terminas – iki 2035 m.
Pramonės ir prekybos ministerija planuoja parengti skatinamąsias priemones, kad būtų sukurta visiškai rusiška komponentų gamyba, pagrįsta savomis ir licencijuotomis technologijomis.
Projekte taip pat pabrėžiama, jog iki 2030 metų elektromobiliai užims 15 procentų rusiškų automobilių rinkos. Tikėtina, jog šį tikslą valstybė pasieks į pagalbą pasitelkdama „Kamaz“, „Avtotor“, „NAMI“ ir „AvtoVAZ“ gamintojus, kurie jau kurį laiką plėtoja elektra varomų transporto priemonių idėjas.
Ambicingą tikslą iškėlęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, regis, yra įsitikinęs, jog jo valdomai šaliai pavyks per 13 metų sukurti savarankiškai veikiančią automobilių pramonę, kuri nebūtų priklausoma nuo vakarietiškos ar rytietiškos (kiniškos) produkcijos.
Vis dėlto, naujame investiciniame projekte nėra paskelbta kokio dydžio bus skatinamosios priemonės, kurių dėka Rusijoje galėtų atsirasti, pavyzdžiui, automatinių pavarų dėžių gamintojas, todėl tokie Rusijos vyriausybės pareiškimai primena pažadus, kurių jiems nepavyks išpildyti.
Vienas iš pavyzdžių – Rusijos pramonės ir prekybos ministerijos troškimas dar 2018 metais priversti vietinius automobilių gamintojus konstruoti transporto priemones, sugebančias atitikti „Euro 6“ taršos standartus.
Tuomet buvo planuojama, jog šis standartas įsigaliotų 2020 metais, tačiau didžiulį spaudimą pradėjusi automobilių ir kitų transporto pramonė sugebėjo įtikinti, jog ji nėra pasirengusi laikytis griežtesnių reikalavimų. Oficialiai, iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą dienos, šalyje galiojo „Euro 5“ taršos standartas, tačiau vėliau dėl įvairių komponentų trūkumų visiems gamintojams buvo leista sugrįžti prie žemesnės klasės standartų – iki „Euro 0“.
Automobilių gamyba toliau smunka
Kol Rusijos vyriausybė rengia grandiozinius planus, šalies automobilių industrija toliau traukiasi. „Rosstat“ duomenimis, birželio mėnesį Rusijoje buvo pagaminta 13,4 tūkst. naujų automobilių. Tai 9,2 karto mažiau nei per praėjusį laikotarpį 2021 metais, kai Rusijoje buvo pagaminta net 132 tūkst. automobilių.
Apskritai, remiantis pusmečio rezultatais, automobilių gamintojai sugebėjo pagaminti 281 tūkst. automobilių. Palyginimui – 2021 metais per tą patį laikotarpį buvo pagaminta 736 tūkst. automobilių arba 61,8 proc. daugiau.
Sunkvežimių gamyba pirmąjį pusmetį smuko 17,7 proc. iki 70,4 tūkst. vienetų. Birželį nuo konvejerių nuriedėjo 10,34 tūkst. sunkvežimių – 40 proc. mažiau.
Sausio-birželio mėn. 38,5 proc. sumažėjo autobusų, kurių maksimali masė ne didesnė kaip penkios tonos, surinkimo apimtys (5,3 tūkst. vnt.). Autobusų, sveriančių daugiau kaip penkias tonas, pagaminta 5,8 tūkst. vienetų (minus 5,3 proc., palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu).
Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija parengė automobilių pramonės plėtros strategijos projektą. Pagal jį, šalyje turėtų būti sukurta dyzelinių variklių, automatinių pavarų dėžių, stabdžių antiblokavimo sistemų (ABS) ir stabilizavimo sistemų (ESP), taip pat oro pagalvių gamyba. Užduoties sukurti „svarbiausių komponentų bazę“ įvykdymo terminas – iki 2035 m.
Pramonės ir prekybos ministerija planuoja parengti skatinamąsias priemones, kad būtų sukurta visiškai rusiška komponentų gamyba, pagrįsta savomis ir licencijuotomis technologijomis.
Projekte taip pat pabrėžiama, jog iki 2030 metų elektromobiliai užims 15 procentų rusiškų automobilių rinkos. Tikėtina, jog šį tikslą valstybė pasieks į pagalbą pasitelkdama „Kamaz“, „Avtotor“, „NAMI“ ir „AvtoVAZ“ gamintojus, kurie jau kurį laiką plėtoja elektra varomų transporto priemonių idėjas.
Ambicingą tikslą iškėlęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, regis, yra įsitikinęs, jog jo valdomai šaliai pavyks per 13 metų sukurti savarankiškai veikiančią automobilių pramonę, kuri nebūtų priklausoma nuo vakarietiškos ar rytietiškos (kiniškos) produkcijos.
Vis dėlto, naujame investiciniame projekte nėra paskelbta kokio dydžio bus skatinamosios priemonės, kurių dėka Rusijoje galėtų atsirasti, pavyzdžiui, automatinių pavarų dėžių gamintojas, todėl tokie Rusijos vyriausybės pareiškimai primena pažadus, kurių jiems nepavyks išpildyti.
Vienas iš pavyzdžių – Rusijos pramonės ir prekybos ministerijos troškimas dar 2018 metais priversti vietinius automobilių gamintojus konstruoti transporto priemones, sugebančias atitikti „Euro 6“ taršos standartus.
Tuomet buvo planuojama, jog šis standartas įsigaliotų 2020 metais, tačiau didžiulį spaudimą pradėjusi automobilių ir kitų transporto pramonė sugebėjo įtikinti, jog ji nėra pasirengusi laikytis griežtesnių reikalavimų. Oficialiai, iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą dienos, šalyje galiojo „Euro 5“ taršos standartas, tačiau vėliau dėl įvairių komponentų trūkumų visiems gamintojams buvo leista sugrįžti prie žemesnės klasės standartų – iki „Euro 0“.
Automobilių gamyba toliau smunka
Kol Rusijos vyriausybė rengia grandiozinius planus, šalies automobilių industrija toliau traukiasi. „Rosstat“ duomenimis, birželio mėnesį Rusijoje buvo pagaminta 13,4 tūkst. naujų automobilių. Tai 9,2 karto mažiau nei per praėjusį laikotarpį 2021 metais, kai Rusijoje buvo pagaminta net 132 tūkst. automobilių.
Apskritai, remiantis pusmečio rezultatais, automobilių gamintojai sugebėjo pagaminti 281 tūkst. automobilių. Palyginimui – 2021 metais per tą patį laikotarpį buvo pagaminta 736 tūkst. automobilių arba 61,8 proc. daugiau.
Sunkvežimių gamyba pirmąjį pusmetį smuko 17,7 proc. iki 70,4 tūkst. vienetų. Birželį nuo konvejerių nuriedėjo 10,34 tūkst. sunkvežimių – 40 proc. mažiau.
Sausio-birželio mėn. 38,5 proc. sumažėjo autobusų, kurių maksimali masė ne didesnė kaip penkios tonos, surinkimo apimtys (5,3 tūkst. vnt.). Autobusų, sveriančių daugiau kaip penkias tonas, pagaminta 5,8 tūkst. vienetų (minus 5,3 proc., palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu).
