.jpg)
Rusijos Federacijos Tarybos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Michailas Margelovas teigia, kad Rusijos ir Lietuvos sienos sutarties ratifikavimo procesas Rusijos parlamento aukštesniuosiuose rūmuose "nebus lengvas".
Rusijos ir Lietuvos sutarčių dėl valstybės sienos sausumoje ir jūroje nustatymo bei išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jūroje atskyrimo ratifikavimas įtrauktas į Federacijos Tarybos gegužės 28 dienos posėdžio darbotvarkę.
"Minėtos sutartys iš esmės panaikina paskutinius formalius apribojimus, leidžiančius Lietuvai prisijungti prie NATO", - žurnalistams pareiškė M. Margelovas.
"Šiandien taip pat nėra įstatyminių apribojimų dislokuoti Lietuvos teritorijoje NATO padalinius ir techniką. Bendri manevrai reguliariai vyksta, ir, kol Lietuva nėra Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties dalyvė, išlieka faktinė galimybė iš esmės gausinti Lietuvos teritorijoje NATO padalinius", - svarstė senatorius.
Todėl Federacijos Tarybos nariams, jo nuomone, "svarstant sutarčių su Lietuva ratifikavimo klausimą gali kilti esminių klausimų". Pavyzdžiui, "ar realu spartinti adaptuotos Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties ratifikavimo procesą, kad Baltijos šalys, ir pirmiausia Lietuva, kuo greičiau prisijungtų prie Sutarties".
Kaip skelbta, beveik prieš šešerius metus pasirašytų su Lietuva sienos sutarčių paketą praėjusią savaitę jau ratifikavo žemesnieji Rusios parlamento rūmai - Valstybės Dūma.
Rusijoje sutarčių įteisinimo procedūra bus baigta, kai jas ratifikuos aukštesnieji parlamento rūmai - Federacijos Taryba - bei pasirašys prezidentas Vladimiras Putinas.
1997-ųjų spalį tuometinių Lietuvos ir Rusijos prezidentų Algirdo Brazausko ir Boriso Jelcino pasirašytas valstybių sienos sausumoje ir Baltijos jūroje sutartis Lietuvos Seimas ratifikavo 1999 metais, tačiau Rusija iki šiol delsė tai padaryti dėl politinių motyvų
"Interfax"-BNS
