„Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus mirė nunuodytas nuodais, sukurtas FSB spec. laboratorijoje, skelbia šaltiniai, artimi Rusijos spec. tarnyboms. Klinikinis vaizdais tokiais atvejais rodo mirtį nuo infarkto, insulto ar širdies nepakankamumo“, – cituojamas jis „Espreso“.
„Naša niva“ portalo duomenimis, V. Makėjus mirė savo namuose Drozduose (elitinis Minsko rajonas), ištikus infarktui. Leidinyje skelbiama, kad ministras nesikreipė laiku į medikus, nes „rimtai nevertino savo būklės“.
Nepaisant to, skelbiama, kad V. Makėjus nesiskundė savo sveikata, neturėjo lėtinių susirgimų, o tai, anot L. Nevzlino, tik patvirtina nunuodijimo faktą. „Versiją apie Makėjaus nunuodijimą patvirtina faktas, kad valdininkas neturėjo sveikatos problemų, vystė aktyvų gyvenimo būdą ir kūrė ateities planus. Kuomet jam netikėtai suskaudo širdį, jis nesikreipė į medikus, nes anksčiau tokių problemų neturėjo ir nekreipė į tai dėmesio“, – aiškino verslininkas. „Nunuodyti žmogų taip, kad visi galvotų, jog jis mirė dėl natūralių priežasčių, yra labai paprasta. Užtenka paprasčiausiai sutrikdyti organizme fermentų – medžiagų, užtikrinančių visų be išimties procesų veiklą – balansą, – citavo rusų toksikologus rusų opozicionierius.
L. Nevzlino manymu, iš esmės antrojo žmogaus valstybėje mirtis sukėlė paniką Baltarusijos nomenklatūroje, tačiau labiausiai prislėgtas dabar yra diktatorius A. Lukašenka.
„Jis nurodė pakeisti visus savo virėjus, aptarnaujantį personalą ir apsaugą. Lukašenkos vaikams buvo suteikta papildoma apsauga“, – cituojamas jis.
A. Nevzlino teigimu, Kremliaus statytinis Baltarusijoje dabar niekuo nebepasitiki: „Ne be pagrindo jis galvoja, kad po Makėjaus iškilmingos laidotuvės rengiamos jam. Maskvos netenkina Baltarusijos kariuomenės delsimas prisijungti prie karo Ukrainoje. Kremlius yra pasirengęs pasinaudoti visomis poveikio priemonėmis tam, kad Baltarusijos režimas būtų palaužtas“.
Su Lukašenka kartu dirbo daugiau negu 20 metų
Baltarusių opoziciniame leidinyje „Zerkalo“ skelbiama, kad ilgametis A. Lukašenkos bendražygis V. Makėjus pasižymėjo tuo, kad nesilaikė palankaus Kremliui kurso ir daugelį metų dirbo siekdamas priartinti Baltarusiją prie ES. „Makėjaus vaidmenį galima lyginti su signalo abiem kryptimis stiprintuvu – nuo Lukašenkos į Vakarus ir atgal“, – cituojamas portale politikos analitikas Artemas Šraibmanas.
V. Makejus buvo vienas iš tų kelių valdininkų, kuriems pavyko pastaruosius kelis dešimtmečius išsilaikyti valdžioje. Nuo 2000-ųjų jis dirbo A. Lukašenkos patarėju, nuo 2008-ųjų – užėmė Baltarusijos prezidento administracijos vadovo pareigas, o nuo 2012-ųjų – vadovavo Užsienio reikalų ministerijai.
Analitikai pažymi, kad jis dažnai buvo siejamas su A. Lukašenkos administracijos provakarietišku sparnu ir buvo ilgamečio Minsko suartėjimo su Vakarais „veidu bei pagrindiniu varikliu“ po 2014-ųjų. A. Šraibmano teigimu, „šiuose teiginiuose yra dalis tiesos“. Jo teigimu, V. Makejus nepasižymėjo prorusišku požiūriu, o savo galimybių ribose kreipė Minską į neutraliteto pusę ir, atitinkamai, toliau nuo Rusijos. Paties V. Makėjaus teigimu, „jis norėjo kada nors išvysti Baltarusiją Rytų Europos Šveicarijos pavidale“.
