„Rusijos-Eurazijos organizuotas nusikalstamumas išgyvena dinaminio vystymosi periodą, ir dabartiniu laiku mes stebime aktyvią ekspansiją į Vakarus“, – konstatavo H. Munchas.
Anot aukštas pareigas einančio pareigūno, šios nusikalstamos grupuotės veikia ir tokiose neįprastose didžiosioms kriminalinėms bendruomenėms sferose, kaip butų vagystės ar parduotuvių plėšimai. Statistiniai duomenys atskleidžia, kad nuostoliai dėl vagysčių iš parduotuvių, kuriomis Vokietijoje užsiima įtariamieji iš Gruzijos, siekia pusę milijardo eurų. Ir tai tik aisbergo viršūnė, įsitikinęs H. Munchas.
Patys pavojingiausi ir paslaptingiausi elementai šiose nusikalstamos bendruomenės viduje yra „įteisinti vagys“, tęsia ekspertas. Ši kriminalinė „brolija“ – pagimdyta stalininiuose lageriuose – dabar jau įleido šaknis ir Vokietijoje. „Kartu su rusais jos veikloje dalyvauja išeiviai iš Abchazijos, Gruzijos, Kaukazo ir Turkmenijos“, – rašoma straipsnyje. Anot policijos vado, jeigu anksčiau tyrėjai anksčiau jų suskaičiuodavo šalyje nuo 20 iki 40 tūkst. žmonių, tai šiandien yra kalbama tik apie „penkiaženklį skaičių“.
Kaip ir anksčiau Sovietų Sąjungoje, „įteisintiems vagims“ pavyko organizuoti patikimą nusikaltėlių tinklą vokiečių kalėjimuose. „Nuo 8 iki 10 proc. kalinčiųjų Vokietijos pataisos namuose yra rusakalbiai arba išeiviai iš buvusiųjų SSRS respublikų. Tai yra mažiausiai 5 tūkst. žmonių“, – pateikia duomenis pareigūnas. Tačiau jis pažymi, kad ne visi jie yra „įteisintieji vagys“.
Jo manymu, daugeliui kalėjimo laikotarpis tampa „kriminalinės karjeros tramplynu“. „Įteisintieji vagys“ – aiškios hierarchijos ir struktūros, gerai užmaskuotos organizacijos su savo taisyklėmis ir bendra kasa.
Kriminalinės policijos vadas pabrėžia, kad daugeliu atvejų pažeidimus darantys bėgliai, pretenduojantys į prieglobstį, turėtų būti išsiųsti. Jo manymu, būtina iš šalies deportuoti tuos, kurie piktnaudžiauja migracinėmis teisėmis, ir tikina, kad jo tarnyba aktyviai bendradarbiauja su migracijos ir pabėgėlių reikalų tarnybomis.
