„Ji ten atostogavo su draugu“, – niūriai ištarė I.Semionova, rodydama nuotrauką savo telefono ekrane, kuriame šypsojosi jauna moteris, vilkinti maudymosi kostiumėlį ir šviesius plaukus susipynusi į ilgą kasą.
I.Semionova buvo būryje žmonių, susirinkusių Pulkovo oro uoste Sankt Peterburge, antrajame didžiausiame Rusijos mieste, ir priblokštų žinios, kad lėktuvas, kurio jie laukė sudužo pakilęs iš Egipto Sinajaus pusiasalio.
Kaip ir daugelis kitų rusų, I.Semionovos draugė buvo išvykusi atostogauti į Raudonosios jūros kurortus, kurie tampa ypač populiarūs žiemą, kai žmonės per ilgus, tamsius ir šaltus mėnesius stengiasi ištrūkti į šiltus kraštus.
Daugelis atvykusių pasitikti savo draugų arba artimųjų, atsisakė patikėti pranešimais apie jų tikėtiną žūtį, kai nukrito 224 žmones skraidinęs Rusijos oro bendrovės „Kogalymavia“ lėktuvas „Airbus A-321“.
Oro uosto pareigūnai mėgino nuraminti žmones, per informacinės sistemos garsiakalbius prašydami laukiančius atskrendančio lėktuvo iš Šarm aš Šeicho „prieiti prie informacijos langelio“.
Vėliau jie buvo įsodinti į autobusus ir nuvežti į vieną viešbutį, kur laukė psichologų ir gydytojų komanda. Prie paties oro uosto budėjo šeši greitosios pagalbos automobiliai.
„Nesuprantu, kas vyksta“, – sakė 20-metė Ana, kurią švelniai vedė du greitosios pagalbos darbuotojai.
„Lauksiu toliau“
Sumaištis ir baimė taip pat apėmė keleivius, kurie laukė reiso į Egiptą, kai jų lėktuvas, priklausantis „Kogalymavia“, bet užsakytas Maskvoje įsikūrusios kelionių agentūros „Brisco“, neatskrido.
„Prie mūsų dar niekas nebuvo priėjęs pasikalbėti; nežinome, kuriuo lėktuvu skrisime“, – televizijai „Rossija 24“ sakė viena keleivė, vardu Anželika.
„Jeigu tai „Kogalymavia“ (lėktuvas), mes nenorime skristi“, – pridūrė ji.
Rusijos civilinės aviacijos saugumo reputacija prasta – užsakomųjų skrydžių organizatoriai paprastai stengiasi, kad jų išsinuomotuose lėktuvuose visos vietos būtų užimtos, siekdami sumažinti išlaidas. „Kogalymavia“ yra maža regioninė oro bendrovė, daugiausiai aptarnaujanti tarptautinius užsakomuosius reisus.
Regioninės oro bendrovės Rusijoje yra ypač liūdnai pagarsėjusios, tad pastaroji katastrofa tikriausiai dar labiau padidins susirūpinimą dėl skrydžių šalyje, kurios ekspertai skambino pavojaus varpais dėl senstančio keleivinių lainerių parko.
Prieš dvejus metus Rusijos įstatymų leidėjai siūlė uždrausti naudoti senesnius negu 20 metų lėktuvus, kai sudužo vienos regioninės oro bendrovės „Boeig 737“, pagamintas prieš 23 metus. Tąsyk žuvo visi 50 tuo laineriu skridusių žmonių.
Rusija jau pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl potencialių saugumo pažeidimų, galėjusių nulemti šeštadienį įvykusią katastrofą. Į Egiptą buvo pasiųsta didelė gelbėtojų ir tyrėjų delegacija, kurioje bus du ministrai.
Kremlius paskelbė lapkričio 1-ąją nacionalinio gedulo diena.
„Laukiu savo tėvų“, – Pulkovo oro uoste prie informacijos punkto sakė 25 metų Ela Smirnova – aukšta jauna moteris, sukrėsta, bet mėginanti šypsotis.
„Paskutinį kartą kalbėjausi su jais telefonu, kai jie jau buvo lėktuve, o vėliau išgirdau šią žinią, – jis sakė naujienų agentūrai AFP. – Iki pat pabaigos neprarasiu vilties, kad jie dar gyvi, bet galbūt jau niekada jų nebepamatysiu.“
Tuojau po to Rusijos ambasada Egipte paskelbė pranešimą, kad niekas iš tuo lėktuvu skridusių žmonių neliko gyvas.
