Netrukus pasirodysiančioje knygoje teigiama, kad Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgybai pavyko perimti paskutinius tragiškai žuvusio Sovietų Sąjungos kosmonauto Vladimiro Komarovo žodžius, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“.
Skriedamas link žemės erdvėlaiviu „Sojuz 1“ prieš pat avariją jis šaukė ir keikė „žmones, kurie pasodino jį į šitą nevykusiai sukonstruotą kosminį laivą“. Knygoje minimas JAV nacionalinio saugumo analitikas Perry Fellwockas pasakoja apie tai, kaip buvo perimtas V. Komarovo pokalbis, kuriame jis teigė žinojęs, kad žus 1967 metais vykusios kosmoso misijos metu.
P. Fellwockas iš JAV pasiklausymo posto Turkijoje taip pat sužinojo apie pokalbį tarp V. Komarovo ir buvusio premjero Aleksejaus Kosygino. JAV analitikas teigė išgirdęs, kaip A. Kosyginas verkė ir tikino V. Komarovą, kad šis yra nacionalinis didvyris. Šie ypatingi atradimai yra aprašyti Jamie Dorano ir Pierso Bizony knygoje „Starman, The Truth Behind the Legend of Yuri Gagarin“, kuri turėtų pasirodyti kitą mėnesį.
Knygoje vaizduojama draugystė tarp V. Komarovo ir jo kolegos, Sovietų Sąjungos didvyrio, pirmojo žmogaus pakilusio į kosmosą, Jurijaus Gagarino. Rašoma, kad abu kosmonautai buvo paskirti kosmoso misijai apskrieti aplink Žemę ir abu jie žinojo, kad kosminė kapsulė nėra saugi. V. Komarovas tuomet buvo vedęs ir turėjo du vaikus, tačiau net ir žinodamas, kad šios misijos metu gali žūti, jis vis tiek jos neatsisakė.
Sovietų valdžia ketino paleisti „Sojuz 1" erdvėlaivį kartu su V. Komarovu viduje. Kitą dieną buvo planuojama paleisti antrąjį kosminį laivą su dar dviem kosmonautais. Du erdvėlaiviai turėjo susijungti ir V. Komarovas turėjo persikelti į antrąjį erdvėlaivį, su kuriuo būtų grįžęs į Žemę. Ši kosminė misija turėjo pažymėti 50–ąsias Komunistų revoliucijos metines, tačiau knygoje teigiama, kad ši misija buvo pasmerkta žlugimui.
Po apžiūros „Sojuz 1“ erdvėlaivyje buvo atrasti 203 konstrukciniai defektai. Tada niekas nedrįso apie tai pranešti tuometiniam šalies vadovui Leonidui Brežnevui baimindamiesi būti pažeminti pareigose, atleisti iš darbo ar net ištremti į Sibirą. Taigi, misija buvo pradėta vykdyti pagal nustatytą planą. Likus mėnesiui iki misijos pradžios V. Komarovas susitiko su KGB agentu Veniaminu Rusajevu ir pasakė jam: „Aš negrįšiu iš šio skrydžio“.
Kuomet V. Rusajevas paklausė, kodėl V. Komarovas tiesiog negali atsisakyti šios misijos, kosmonautas jam atsakė, kad jei neskris jis, tuomet bus pasiųstas atsarginis pilotas.
„Tai yra Jurijus, – sakė V. Komarovas, turėdamas omenyje J. Gagariną. – Ir tuomet jis žus vietoje manęs. Mes turime juo pasirūpinti.“
V. Komarovo laidotuvės
Erdvėlaivio buvo paleistas 1967 metų balandžio 23 dieną. „Sojuz 1“ pakilimo metu nekilo jokių problemų, tačiau jos prasidėjo netrukus po to: antenos tinkamai neišsiskleidė, sutriko elektros tiekimas ir tapo sunku valdyti erdvėlaivį.
Kitą dieną antrasis skrydis buvo atšauktas ir kartu žlugo visos V. Komarovo viltys saugiai sugrįžti į Žemę. Kapsulei pradėjus leistis neišsiskleidė parašiutai – išlindo tik mažasis parašiuto kupolas, tačiau didesnis parašiutas neišsiskleidė. Tuomet kartu susipynė ir atsarginis parašiutas.
Knygoje rašoma, kad JAV žvalgybai pavyko perimti V. Komarovo įniršio šūksnius prieš pat jo mirtį. V. Komarovo erdvėlaivis sudužo netoli Orenburgo esančiuose laukuose. Erdvėlaivis rėžėsi į žemę, o nuo smūgio sprogo amortizacinės raketos. Avarijos vietoje pelenuose buvo atrastas kulnakaulis, tačiau iš paties V. Komarovo buvo mažai kas likę.
V. Komarovas buvo pagerbtas valstybinėmis laidotuvėmis, kur jo apdegusios liekanos buvo atvirame karste. J. Gagarinas taip ir neatsigavo po draugo mirties. Po metų jis žuvo lėktuvo katastrofoje.
