Anot jauno vyro, kišenėje suskambusi muzika pasirodė jam įtartina, nes telefone buvo įjungtas „taupymo režimas“, kad neišsieikvotų akumuliatorius, o parsisiųstos muzikos aparate ir apskritai nebuvo. Telefono ekranas taip pat buvo užblokuotas nuo prisilietimų. Anot IT specialistų, kuriuos kalbino leidinys, yra tikimybė, kad kalbama apie „technologinį nesklandumą“, tačiau jis yra „mažai tikėtinas“.
Anksčiau tą pačią dieną šauktinio telefonas toje Estijos vietovėje, nutolusioje nuo Rusijos sienos 30 kilometrų, pats persijungė į Rusijos telekomunikacijų bendrovės tinklą.
Kariuomenė apie atvejį žino
Pasak leidinio kalbintų Estijos gynybos ministerijos atstovo, apie įvykį yra žinoma, ir šauktiniui buvo siūloma atiduoti savo telefoną patikrinti kariuomenės IT specialistams, tačiau šis atsisakė tai daryti, nes šis telefonas yra vienintelė jo turima priemonė susisiekti su artimaisiais ir draugais. Daugiau apie šių metų pavasarį įvykusį incidentą Estijos kariuomenėje kalbama nebuvo.
Kariuomenės atstovo Arvo Joesalu teigimu, yra žinoma, kad pasienio zonoje telefonas gali automatiškai persijungti į kaimyninės šalies tinklą, todėl reikia numatyti rizikas, tiek ir saugumo prasme, tiek ir dėl galimų išlaidų apmokant tarptinklinio ryšio paslaugas.
„Gynybos pajėgos, pavyzdžiui, prieš didelio masto pratybas, tokias kaip „Pavasario audra“ ir paradus Narvoje perspėja tiek karius, tiek ir šauktinius dėl to, kad pasienyje yra tikimybė, jog telefonas automatiškai persijungs prie kokio nors kaimyninės šalies mobiliojo ryšio operatoriaus tinklo, o taip pat rekomenduoja arba atjungti telefoną, arba automatinę tinklo paiešką“, – pridūrė jis.
Pasak kelių leidinio kalbintų estų šauktinių, apie tai prieš mokymus niekas nieko nekalbėjo, arba pranešė, tačiau ne visiems. Prieš šių metų „Pavasario audrą“ buvo organizuota lekcija saugumo klausimais, tačiau dalis karių tuo metu atliko užduotis kitoje vietoje.
Rusija kibernetines technologijas išbandė ir Ukrainoje
Leidinys „Postimees“ pažymi, kad kariuomenė atstovai šio incidento pasienyje su Rusija daugiau netyrė, nepaisant to, kad šalis dažnai yra pateikiama kaip kibernetinio saugumo pavyzdys kitoms valstybėms.
Taip pat pažymima, kad kariniai mokymai – tai realios karinės situacijos modeliavimas. Į rytinę Estijos pusę yra siunčiami daliniai, turėsiantys atremti galimą agresiją. Jeigu šauktinių naudojamus telefonus galima sekti iš kitos sienos pusės, tai priešininkas gali stebėti kiekvieną estų kario žingsnį.
Praėjusiais metais jau buvo kilęs skandalas, kuomet naujienų agentūra AP paskelbė, kad Ukrainoje vykstančiame kare yra naudojamasi karių išmaniaisiais telefonais jų sekimui, propagandos siuntimui, ar net netikėtam puolimui, susekus buvimo vietą.
Pasak leidinio, regione yra naudojamos fiktyvios telekomunikacijų tiekėjų stotys (IMSI įrenginiai), kurios „perima“ telefono, ieškančio geresnio ryšio, signalą. Ukrainiečių žurnalistų surinkta medžiaga rodo, kad šiuos įrenginius Ukrainoje saviems tikslams naudoja Rusija.
„Rusija išbandė savo kibernetines technologijas Ukrainoje ir Sirijoje“, – leidiniui „Postimees“ pasakojo britų saugumo ekspertas Keiras Gilesas. Ukrainoje, jo teigimu, buvo išbandyta daugelis šiuolaikinės kovos priemonių. „Jeigu šis tvirtinimas teisingas, tai dabar jie treniruojasi su estų šauktiniais. Kalbama apie tiesioginę priešišką veiklą prieš NATO šalį. To negalima tiesiog abejingai stebėti“, – pasakojo jis.
Ekspertai: Rusija galimai stiprina savo stočių signalus pasienyje
Estijos mobiliojo ryšio operatoriai, kuriuos kalbino leidinys, tvirtina, kad ryšys su savu tinklu turėtų išlikti net ir kirtus sieną, ir tik tuomet, kai jis visai susilpnėja, telefonas persijungia į kitos šalies tinklą. Vienas iš kalbintų telekomunikacijų bendrovės atstovų pažymėjo, kad Rusijos tinklą vartotojas galėjo „pasigauti“ dar ir tuo atveju, jeigu rusai laikytų atsukę savo antenas į Estijos pusę. „Tokiu atveju kyla klausimas, kam operatoriui eikvoti savo resursus Estijai?“ – klausia jis.
„F-Secure“ kibernetinio saugumo ekspertas Erka Koivunenas pažymėjo, kad šioje situacijoje sunku daryti konkrečias išvadas. „Mobiliųjų telefonų tinklas – tai tas, kuris kontroliuoja, su kokiu įrenginiu galima susijungti, o su kokiu ne“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad užsienio šalių operatoriai investuoja į tai, kad gautų didesnes pajamas, kurias jiems atneša roumingas. Pasak eksperto, Rusijos operatoriai užsiima šia veikla.
„Tačiau ten veikia ir IMSI įrenginiai. Jie gali imituoti ir namų operatorių, o sutrikdyti jų sukurtą tinklą yra itin sudėtinga. Aptikti jį yra dar sunkiau, – pridūrė E. Koivunenas. – Šauktinio išmanusis telefonas „Samsung Galaxy A3“ naudoja seną operacinę sistemą, ir galimybės pasinaudoti jo spragomis – nors ir trumpalaikėje perspektyvoje – didelės“.
Rusija gali pasinaudoti naujausiomis technologijomis
Rusija neseniai pranešė, kad planuoja kiekvieną savo armijos kuopą dronais, kurie galės rinkti informaciją ir atlikti žvalgybinius veiksmus.
Maža to, Rusijoje saugumas plačiai naudoja veidų atpažinimo technologijas, gebančias aptikti asmenis pagal jų socialinių tinklų nuotraukas: „Krizinėje situacijoje jie gali labai tiksliai identifikuoti savo taikinį, – pareiškė britų ekspertas Keiras Gilesas. – Įsivaizduokime, pavyzdžiui, kad Estija paskelbia žinutę apie mobilizaciją. Tuo pat metu tūkstančiai rezervininkų gauna pranešimą iš savo tiesioginio vado, kad ši žinia jų neliečia...“
Jo teigimu, yra žinoma daug tai patvirtinančių atvejų, kuomet Rusija savo žvalgybos taikiniais pasirinkdavo JAV karius – ypač Latvijoje ir Lenkijoje, – pasinaudoję prieš juos duomenimis, kuriuos surinko internete.
K. Gilesas pridūrė, kad rusų interesų zonoje yra atsidūrę visi kariai, nepriklausomai nuo jų laipsnio.
„Anksčiau tam, kad paveiktų žmogų, reikėjo atlikti daug darbo, kad sužinotum jo silpnybes. Dabar visa tai yra pateikiama ant lėkštutės. Todėl dabar nesvarbių nebėra“, – pareiškė jis.
