Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, stebėjimo skrydis gali būti atliekamas virš visos šalies teritorijos, išskyrus vietas, galinčias kelti grėsmę skrydžio saugumui. Skrydžio metu kartu su Rusijos stebėtojais lėktuve būsiantys Lietuvos kariuomenės atstovai užtikrins, kad svečiai laikytųsi patvirtinto skrydžio maršruto ir naudotų sertifikuotą stebėjimo įrangą pagal Atvirosios oro erdvės sutarties reikalavimus.
Pagal Atvirosios oro erdvės sutartį, atliekant stebėjimo iš oro skrydžius siekiama įsitikinti, kaip yra laikomasi galiojančių ginkluotės kontrolės susitarimų.
Tokie skrydžiai atliekami visose Atvirosios oro erdvės sutartį pasirašiusiose šalyse. Lietuvos kariuomenės atstovai taip pat dalyvauja tokio pobūdžio skrydžiuose užsienio šalyse kartu su NATO sąjungininkais.
Šiemet tai yra trečiasis stebėjimo skrydis virš Lietuvos pagal šią sutartį. Stebėjimo skrydžius birželį atliko jungtinė Švedijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, o liepą – Ukrainos ginkluotės kontrolės inspektorių grupė.
Pasak ministerijos, Lietuva, priimdama stebėjimo skrydžius, atsakingai vykdo prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, demonstruoja atvirumą ir skaidrumą.
Atvirosios oro erdvės sutartis buvo pasirašyta 1992 metų kovo 24 dieną Helsinkyje vykusioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos konferencijoje. Sutarties tikslas – didinti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą tarp šį dokumentą pasirašiusių šalių. Lietuva prie Atvirosios oro erdvės sutarties šalių prisijungė 2005 metais.
