Tačiau Ukrainos krizei užsitęsus, P. Kochas nerimauja, kad jo verslas gali sudegti. Pirmą sykį per daugelį metų Vokietija nori sustabdyti savo kariuomenės mažinimą.
Daug kas jau buvo sunaikinta: Vokietija, pavyzdžiui, sumažino Šaltojo karo laikų arsenalą, sudariusį 2125 „Leopard 2“ tankų, siekdami priartėti prie užsibrėžto tikslo – 225 karo mašinų vienetų.
Tačiau šiandien jau pagrindiniai vokiečių politikai kalba, kad konfliktas Ukrainoje reikalauja didinti karines išlaidas, kas dar visai neseniai atrodė politinis tabu. Vokietijos gynybos ministrė vasario pabaigoje pareiškė, kad kariuomenė nustos naikinti geros būklės karinę techniką, siekiant pakelti šalies karinį lygį. Daugiau nei 40 tankų, kurių eksploataciją buvo ketinama nutraukti, netrukus bus perkelti į Šiaurės Vokietijos karinius dalinius.
Agresyvesnė Rusijos išorinė politika sukaustė visos Vakarų Europos dėmesį į nacionalinę gynybą, tuo pat metu, kai NATO šalių lyderiai kviečia šalis nares stiprinti savo karines pajėgas. Tačiau niekur tai neiššaukia tiek emocijų ir neaptariama taip aktyviai, kaip Vokietijoje, šalyje, kurioje požiūris į karą po Antrojo pasaulinio karo buvo pagrindiniu jos politinės kultūros raktu, teigiama „The Wallstreet Journal“.
Kasmetinės Vokietijos karinės išlaidos – apie 40 mlrd. dolerių, sudaro vos 1,3 proc. šalies BVP, palyginus su 4,4 proc. JAV ir 1,9 proc. Prancūzijoje.
Vokiečių valdininkai tikino, kad jie skiria dėmesį ne tiek išlaidų sumai, kiek jų racionalumui. Jų teigimu, Vokietijos BVP auga tinkamu tempu, ir tai neturėtų skatinti gynybos biudžeto kėlimo, remiantis orientaciniais NATO 2 proc.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis retorika pasikeitė, teigiama straipsnyje.
Matydami visas šias krizes ir nestabilumą pasaulyje, mes, aišku, privalome artimiausiais metais daugiau išlaidauti artimiausius metus,“ – pareiškė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble.
Formuojamas naujas tankų batalionas bus dislokuotas šiauriniame Vokietijos mieste Bergene, karinėje bazėje, kurią šiais metais atlaisvins britų kariuomenė.
Šis žingsnis, anot Vokietijos gynybos ministrės Ursulos von der Leyen, leis Vokietijai įgyvendinti savo įsipareigojimus, atstovaujant NATO reakciją dėl Ukrainos krizės ir grėsmių Baltijos šalims fone.
Tačiau tokie politiniai žingsniai gali būti rizikingi Angelos Merkel vyriausybei ir gali iššaukti naują diskusiją dėl to, kokių prioritetų laikomasi šalyje.
Rugsėjo mėnesio „TNS Emnid“ apklausa parodė, kad 73 proc. vokiečių iki šiol pasisako prieš karinių išlaidų didinimą NATO šalyse.
