2016 metais regionams teks „gesinti“ 400 mlrd. rublių (5,7 mlrd. eurų) skolas, patys federaliniai centrai planuoja karpyti numatytas išlaidas. Tačiau su sunkumais susiduria ne tik periferija – Maskvos valstybinėse įstaigose „dingo“ visi priedai prie atlyginimų, o ekspertai situaciją lygina su praėjusio amžiaus 9-uoju dešimtmečiu.
Regionuose nusimato „diržų veržimas“
Rusijos regionų skolos nuo 2012 metų auga padidintais tempais, ir 2015-2016 metais jų finansiniai rodikliai toliau blogės, antradienį perspėjo „Standard & Poor's“. Anot Rusijos apskaitos rūmų 2016 metais šalies regionams teks padengti 400 mlrd. rublių įsipareigojimus.
Valstybinė skola stabiliai auga jau nuo 2012-ųjų. Federaliniai centrai planuoja mažinti pagalbą, o tai reiškia, kad riziką tų regionų biudžetų užtikrinimui didėja, rašoma rbc.ru. Finansines šalies problemas pripažįstantis Dmitrijus Medvedevas prabilo ir apie galima pensijinio amžiaus kėlimą. Šalyje, kurioje vyrų gyvenimo vidurkis yra 69 metai (63 vyrų ir 75 moterų), pensijinis amžius yra 60 metų vyrams ir 55 moterims.
Problemos – jau ir Maskvoje
Tačiau su problemomis išmokėti biudžetines lėšas, išskyrus karo pramonę, Rusijoje susiduriama visur. Netgi Maskvoje tyliai nukarpomi priedai, o žmonių galvoms „užimti“ yra organizuojami beprasmiai pompastiški renginiai. „Tiems, kurie domisi Rusijos ekonomine situacija arba tiems, kurie iki šiol yra įsitikinę, kad viskas gerai ir „puikusis planas suveiks“.
„Maskvoje vėluoja atlyginimai ir pašalpų išmokos: už vaikus, nedarbo, invalidumo ir t.t. Pažįstama dirba karinės prievolės centre: oficialiai atlyginimas 9 tūkst. rublių (130 eurų), likęs atlygis – priedai. Tai va – priedų nebeliko. Už savaitę priskaičiavo 1900 rublių ir pasakė: likusius paskaičiuosime vėliau“, – savo feisbuko paskyroje rašė politologas Aleksandras Sytinas. Vėliau pažymėjęs, kad tokį paveikslą turėtų puikiai suvokti tie, kurie prisimeną 80-ųjų pabaigą ir 90-ųjų pradžią.
tv3.lt portale – garsaus Rusijos politologo komentaraiSiekda
mi pateikti skaitytojams pačias aktualiausias ir įdomiausias nuomones, naujienų ir pramogų portalas tv3.lt pradeda bendradarbiauti su žinomu Rusijos politologu Aleksandru Sytinu. Rusijos viešojoje erdvėje politologas A. Sytinas platesniu mastu išgarsėjo 2014-ųjų pabaigoje, kai buvo atleistas iš šalies strateginių tyrimų instituto „dėl ideologinių nesutarimų“.
Per patį karo Kryme įkarštį triukšmingai pasitraukęs mokslininkas, dėl atvirai išdėstytų „vidaus virtuvės“ faktų, sukėlė nemažą pykčio bangą Kremliui palankioje ekspertų bendruomenėje. Rusijos strateginių tyrimų institutas (RISI) iki 2009-ųjų buvo Rusijos Federacijos išorinės žvalgybos sistemos dalimi, vėliau buvo performuotas į struktūrą, kurią prižiūrėjo ir pagrindiniu darbų užsakovu tapo šalies prezidento administracija.
Direktoriumi tuomet buvo paskirtas žvalgybos atsargos generolas-leitenantas Leonidas Rešetnikovas. Istorijos mokslų daktaras Aleksandras Sytinas RISI išdirbo 10 metų. Įdomus faktas – A. Sytinas nėra buvęs komunistų partijos nariu ir nėra tarnavęs sovietinėje armijoje. 2011-ais jis apgynė daktaro disertaciją tema „Baltijos šalys ir jų santykiai su Rusija XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje“.
A. Sytinas buvo vyriausiasis įstaigos mokslo darbuotojas, tačiau „nauji vėjai“ RISI politikoje nulėmė jo konfliktą su vadovais. Palikęs institutą, A. Sytinas sukėlė šoką Rusijos socialiniuose tinkluose publikavęs „Nesėkmės anatomiją: apie Kremliaus išorinės politikos sprendimų priėmimą“.
„Radio Svoboda“ žurnalisto Dmitrijaus Volčeko teigimu, tai ir juokingas, ir baisus pasakojimas apie tai, kokie žmonės formuoja Putino administracijos ideologiją, stumią šalį į karą su Ukraina ir nutraukia santykius su Vakarais. Ekspertas su portalo skaitytojais dalinsis savo žiniomis ir įžvalgomis apie dabartinę Rusijos užsienio politiką, jos santykius su Baltijos šalimis ir kitus mums rūpimus klausimus.
