Leidinio teigimu, didžiausios šalies eksporto prekės – dujos ir nafta – neteko pagrindinių pirkėjų. Be to, nuo lapkričio rublio kursas dolerio atžvilgiu nukrito daugiau nei 20 proc.
Mažėjo ir darbo jėgos, nes jauni žmonės yra mobilizuojami arba bėga iš šalies, bijodami būti mobilizuoti. Galiausiai, neapibrėžtumas taip pat stabdo investicijas į verslą.
„Rusijos ekonomika žengia į ilgalaikį regresą“, – prognozuoja Aleksandra Prokopenko, buvusi Rusijos centrinio banko pareigūnė, palikusi šalį netrukus po invazijos.
Rusijos milijardierius Olegas Deripaska šį mėnesį perspėjo, kad Rusijai baigiasi pinigai.
„Kitais metais pinigų nebus, mums reikia užsienio investuotojų“, – ekonomikos konferencijoje sakė žaliavų magnatas.
Praradusi Europos rinką ir Vakarų investuotojams pasitraukus iš šalies Maskva tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos.
„Nepaisant Rusijos atsparumo trumpuoju laikotarpiu, ilgalaikis vaizdas yra niūrus: Maskva bus daug uždaresnė ir pernelyg priklausoma nuo Kinijos“, – leidiniui sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto Londone vyresnioji bendradarbė Marija Šagina.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi panaudoti spaudimą Rusijos energetiniais ištekliais, kad apribotų Vakarų Europos paramą Ukrainai. Nepaisant to, Europos vyriausybės ne tik nesumažino paramos Kyjivui, bet ir ėmė sparčiai ieškoti naujų gamtinių dujų ir naftos šaltinių.
Kaip rašo „The Wall Street Journal“, dauguma rusiškų dujų srautų į Europą nutrūko, o po pirminio pakilimo pasaulinės dujų kainos smuko žemyn. Maskva dabar teigia, kad iki birželio naftos gavybą sumažins 5 proc., palyginti su ankstesniu lygiu. Naftą ji parduoda mažesnėmis kainomis, palyginti su pasaulinėmis kainomis.
Dėl to per pirmuosius du šių metų mėnesius Rusijos vyriausybės pajamos iš energetikos, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo beveik perpus, o biudžeto deficitas pagilėjo.
Per pirmuosius du mėnesius fiskalinis atotrūkis siekė 34 milijardus JAV dolerių, t. y. daugiau nei 1,5 proc. visos šalies ekonominės produkcijos. Tai verčia Maskvą vis labiau pasikliauti savo valstybiniu turto fondu, vienu iš pagrindinių antikrizinių buferių.
