Rusijos BVP I ketv. augo 4,1 proc. metiniu tempu ir nuvylė rinkos prognozes. Konsensusas rodė ekonomistus tikintis 4,2 proc. augimo. Šalies ekonomikos plėtra atrodo neįgauna pagreičio nepaisant kylančių žaliavų kainų. Ketvirtį prieš tai ūkio plėtra siekė 4,5 proc., rašoma AB banko „Finasta“ apžvalgoje.
O atsižvelgiant į įplaukusias ir išplaukusias lėšas, Rusijos ekonomiką I ketv. paliko 21,3 mlrd. JAV dolerių kapitalo, kas lėmė prastesnes prielaidas investicijoms bei sulaikė finansų rinkos plėtrą.
Prieš keletą dienų paskelbtas gegužės mėnesio gamybos pirkimo vadybininkų indeksas privertė suabejoti pramonės būkle. Gegužę indekso reikšmė sumažėjo nuo 52,1 iki 50,7 punkto – t.y. jau yra labai arti ribos (50 punktų), skiriančios sektoriaus augimą ir mažėjimą. Šie skaičiai perspėja, kad galime išvysti ne itin gerus gegužės mėnesio pramonės produkcijos duomenis. Juos veikiausiai lėmė pagreičio neįgaunanti vidaus paklausa, dėl kurios pas gamintojus susikaupė nemenkos produkcijos atsargos.
Neapibrėžtumą Rusijoje didina ir prastesnius užsienio kapitalo srautus sąlygoja artėjantys rinkimai. Investuotojai veikiau linkę repatrijuoti nei kad reinvestuoti gautus pelnus, kol nepaaiškės kokia linkme toliau keisis politinė šalies situacija. Šį gruodį vyks rinkimai į Rusijos Dūmą, o dar svarbesni, prezidento rinkimai – 2012 metais.
Šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas yra nubrėžęs tikslą per ateinančius penketą metų pasiekti 10 proc. ekonomikos plėtrą. Taip siekiama prilygti greičiausiai augančioms pasaulio ekonomikoms. Tačiau kol kas šis tikslas atrodo tolimas.
Šiemet Rusijos vyriausybė prognozuoja 4,2 proc. BVP augimą, o 2012 metais – 3,5 proc. Kaip komentuoja kai kurie ekspertai, atrodo, kad Rusijos ekonomikos augimas vis mažiau koreliuoja su naftos kainomis, kurios šių metų I ketv. buvo ženkliai pakilę.
Tačiau ne visos prognozės Rusijai yra tokios nepalankios. OECD neseniai paskelbė savo vertinimus ir pasak jos ekspertų, šalis gali subalansuoti savo viešuosius finansus jau šiemet – t.y. keturiais metais anksčiau nei yra numačiusi šalies vyriausybė. Čia daugiausia nuopelnų tenka pakankamai aukštoms naftos kainoms, dėl kurių turėtų augti ir biudžeto pajamos.
Rusijos vyriausybės ir pavienių ekspertų vertinimu biudžetą subalansuojantis naftos lygis šiuo metu gali svyruoti nuo 105 iki 115 JAV dolerių už barelį. Metalų ir energetinių išteklių eksportas sudaro 84 proc. viso Rusijos eksporto. Anot „Bloomberg“, šalis yra didžiausia pasaulyje naftos išgavėja ir gamtinių dujų eksportuotoja.
Rinkoje – atsitiesimas po nesėkmingo mėnesio
Iš šalies išplaukiantis kapitalas atsiliepė ne tik ekonomikos augimui, bet ir kapitalo rinkai. Rusijos akcijų indeksas RTS metų pradžioje buvo vienas geriausiai pasirodžiusių tarp didžiųjų pasaulio rinkų indeksų. Pastaruoju metu jo nuosmukis buvo taip pat vienas didžiausių – per gegužės mėnesį šalies akcijų rinka susitraukė 8 proc. Atrodo, politinis neapibrėžtumas išvaikė ir portfelines investicijas.
Atsitiesimą Rusijos akcijų rinkoje pamatėme tik paskutinėmis gegužės dienomis – RTS indeksas paaugo apie 4 proc. kartu su kiek aprimusiais nuogąstavimais Vakarų rinkose. Tiesa, nemažai neapibrėžtumo išlieka pačioje Rusijoje. Be to, tebėra nelabai aiški krizės baigtis Graikijoje, rinkose tvyro abejonės dėl pasaulio ūkio atsigavimo. Tad kol kas sunku kalbėti apie ilgalaikę teigiamą tendenciją, tačiau trumpalaikis atsigavimas gali būti matomas.
Rublis JAV dolerio atžvilgiu per gegužę pigo 2,0 proc., euro – brango 0,4 proc. Tokius pokyčius pastarąjį mėnesį sąlygojo tiek euro zonos viešųjų finansų krizės sąlygotas bendras euro smukimas, tiek JAV dolerio brangimas sumenkus rizikos polinkiui pasaulio rinkose.
Toliau rublio kurso ateitis gali priklausyti nuo to kaip padėtis klostysis žaliavų rinkoje. Jei naftos kainos vėl ims augti ir infliacija darysis nuosaikesnė, galime pamatyti Rusijos valiutos stiprėjimą.
