Su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu susitikusiam Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Udalcovui nepatogūs klausimai apie kaimyninės šalies nenorą bendradarbiauti Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylose, karą Ukrainoje, nuolatines avarijas Astrave statomoje atominėje elektrinėje. Visgi diplomatas po valandą trukusio uždaro pokalbio vadovavosi rusiška retorika ir žiniasklaidai prakalbo tik apie pašlijusių dvišalių santykių gerinimą.
Tiesa paklaustas, kada kaimynai panaikins embargą didžiajai daliai lietuviškų prekių, ne tik priminė, jog sankcijas pirmieji taikyti pradėjo lietuviai, bet ir leido suprasti, kad Rusija be lietuviškų produktų gali ir apsieiti.
Ambasadorius taip pat nupiešė tobulos kaimynės paveikslą – patikima, geranoriška ir nuspėjama Lietuva. Paskutinis apibūdinimas neturėtų stebinti, Aleksandras Udalcovas dar visai neseniai susirūpino mūsų šalies karinio potencialio didinimu, ginklų įsigijimu, NATO sąjungininkų kariais Lietuvos teritorijoje. Politikas klausė, kodėl Lietuvoje rengiama šitiek pratybų, juk niekas nesiruošia pulti.
Visgi statistika rodo ką kitą. Štai 2015 metais NATO surengė vos 280 pratybų, kuomet rusai net keturis tūkstančius, o apie 20 operacijų net nebuvo pranešta. Skiriasi ir mastai.
Grėsmę šalies saugumui galinčio kelti, rusų šnipams naudingo duomenų centro statybas Vyriausybė sustabdė, tačiau toks Kremliaus strategų užmojis vienas iš daugybės. Lietuvos saugumas praneša, kad kibernetinės atakos dažnėja, o vis labiau išsikeroja ir naujas hibridinio karo elementas – įtakos darymas per investicines grupes, verslininkus.
Šiandien grėsmės Lietuvai aptartos ir Nacionalinio saugumo strategijos projekto svarstyme. Diskutuota ne tik apie pavojus iš Rytų, bet ir terorizmą, korupciją, biudžeto formavimą.
Pasitarime naujoji valdžia įsipareigojo ne vėliau kaip 2020 metais pasiekti 2 procentų finansavimą krašto gynybai.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
