Dienraštis "The Moscow Times" skelbia, kad, pasak ekonomistų, nuo liepos mėnesio Rusijoje pastebimas kapitalo nutekėjimas, pakeitęs antrąjį ketvirtį fiksuotą didelių įplaukų tendenciją.
Nepaisant aukštų naftos kainų ir didelio prekybos pertekliaus, Rusijos centrinio banko aukso bei užsienio valiutų atsargos nebesiekia aukščiausio lygio, užfiksuoto tą pačią liepos savaitę, kai buvo suimtas svarbiausias "Jukos" akcininkas Platonas Lebedevas.
"Kapitalo nutekėjimas gana didelis, tačiau kol kas (tiksliai) nežinome, kokio dydžio", - praėjusią savaitę skelbtame tyrime teigė "Renaissance Capital" vyriausiasis ekonomistas Aleksejus Moisejevas, rėmęsis preliminariais duomenis.
Ketvirtadienį (09.18) Rusijos centrinis bankas paskelbė, kad šią savaitę jo atsargos padidėjo 100 mln. - iki 62,1 mlrd. JAV dolerių. Per ankstesnes tris savaites užfiksuotas 2,7 mlrd. dolerių atsargų sumažėjimas.
"Renaissance Capital" vyriausiasis strategas Rolandas Nashas (Rolandas Nešas) sakė, kad šios savaitės pakilimas yra neesminis ir nekeičia pastebimos atsargų nuosmukio tendencijos. "Per pirmus šešis (šių) metų mėnesius (centrinio banko) atsargos padidėjo 17 mlrd. JAV dolerių, o per paskutines dešimt savaičių jos nukrito 2,5 mlrd. dolerių, - tvirtino ekspertas. - Kažkas pasikeitė".
Galutinius duomenis bei atsargų nuosmukį paaiškinančias priežastis centrinis bankas pateiks ne anksčiau kaip lapkritį, kai skelbiami trečiojo ketvirčio mokėjimų balanso duomenys. Tačiau ekonomistai teigia žiną, kaip pastebėti iš šalies nutekantį kapitalą. "Tai paprasčiausia aritmetika, - sakė "Troika Dialog" ekonomistas Antonas Stručenevskis. - Prekybos perteklius didelis, užsienio skolos mokėjimai - ne, tačiau bendros užsienio (valiutų) atsargos mažėja. Priežastis yra grynasis kapitalo nutekėjimas".
Rugpjūčio mėnesį Rusija atliko didžiausius užsienio skolos mokėjimus, kuriems centrinis bankas skyrė 2,1 mlrd. JAV dolerių. Tačiau, anot A. Stručenevskio, bendra skolų našta buvo "santykinai nedidelė", o rugsėjį mokėjimai turėtų vėl sumažėti iki 1 mlrd. JAV dolerių. Tiek pat užsienio skolos padengimas atsiėjo liepos mėnesį. "Troika Dialog" ekonomistas pridūrė, kad nuo liepos Rusijos prekybos perteklius sudarė 9 mlrd. dolerių, todėl vien dideliais skolos mokėjimais mažėjančių atsargų paaiškinti neįmanoma.
"Jei prekybos perteklius siekia 12 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o atsargos mažėja, iš esmės šalį palieka kapitalas", - teigė R. Nashas.
Pasak A. Moisejevo, centrinio banko atsargas labiausiai mažina į Rusiją nesugražinamos eksportuotojų pajamos. Ir šis ekspertas, ir A. Stručenevskis kapitalo nutekėjimo pradžia nurodė "Jukos" skandalą. "Pažiūrėjus, kada visa tai prasidėjo, (aišku, kad) pagrindinis nutekėjimas kilo iškart po šių įvykių", - turėdamas omenyje liepos pradžioje įvykusį P. Lebedevo suėmimą sakė A. Stručenevskis. "Troika Dialog" ekonomistas pridūrė, jog, be nerepatrijuojamų pajamų, dalis kapitalo iš Rusijos išvežta neteisėtai.
Jei nebekils valdžios ir verslininkų nesutarimų, "Troika Dialog" tikisi centrinio banko atsargas padidėsiant šių metų pabaigoje. Manoma, kad atsargų lygis gali pasiekti net 68 mlrd. JAV dolerių.
Vis dėlto kapitalo nutekėjimą įžvelgia ne visi ekspertai. Pavyzdžiui, "Alfa Bank" vyriausioji ekonomistė Natalija Orlova teigė, kad Rusijos įmonės vengė skolintis užsienyje dėl pasaulio rinkose padidėjusių obligacijų palūkanų. Ekonomistė mano, kad atsargas sumažino būtent šis veiksnys bei centrinio banko reakcija į JAV dolerio brangimą. Pirmąją rugsėjo savaitę Rusijos centrinis bankas bandė sustiprinti rublio kursą, ir, pasak N. Orlovos, pardavė daugiau kaip 1 mlrd. JAV dolerių.
Tuo tarpu investicinio banko "Aton" ekonomistas Peteris Westinas (Piteris Vestinas) teigė, jog atsargų mažėjimą lėmė ir pats dolerio brangimas, kadangi užsienio valiuta mokama už padidėjusį importą.
JAV doleris stabiliai brango ir euro atžvilgiu. Todėl eksportuotojai, tikėdamiesi aukštesnio dolerio kurso, gana vangiai keitė JAV valiutą į rublius, o gyventojai vertė santaupas doleriais. Anot P. Westino, "rusai valiutų (kursų) pokyčius seka taip pat atidžiai kaip amerikiečiai - akcijų rinką", nes Rusijos piliečių turto didžiąją dalį sudaro grynieji pinigai ir bankų indėliai.
ELTA
