Vakarų šalys iš pradžių nenoriai siejo šiuos išpuolius. Tačiau dabar Vakarų kontržvalgybos atstovai pradėjo laikytis nuomonės, kad šios operacijos, buvo vykdomos koordinuotai ir su vienu tikslu – destabilizuoti situaciją Europoje, rašoma „New York Times“. Šių misijų vykdymas yra patikėtas elitiniams Rusijos žvalgybos sistemos būriams, apmokytiems vykdyti ardomąją veiklą, sabotažus ir žudyti žmones.
Grupė, kuri yra žinoma kaip karinis dalinys nr. 29155, veikia jau mažiausiai 10 metų, tačiau Vakarų spec. tarnybos aptiko ją visai neseniai. Pasak keturių Vakarų šalių žvalgybos atstovų, kuriuos kalbino „New York Times“, nėra žinoma, kaip dažnai šio dalinio operatyviniai darbuotojai yra pasitelkiami misijoms, tačiau perspėjo, kad sužinoti, kada bus suduotas eilinis jų smūgis, – neįmanoma.
„29155“ vykdo ne tik klasikinę ardomąją veiklą, bet ir užsiima dezinformacijos skleidimu, propaganda ir programišių išpuoliais.
„Aš manau, mes pamiršome, kokie rusai gali būti žiaurūs“, – cituojamas JAV karinės žvalgybos atsargos karininkas Peteris Zwackas, anksčiau dirbęs JAV ambasadoje Maskvoje. Jis pripažino, kad iki šiol nežinojo apie tokio dalinio egzistavimą.
Rusijos valdžios atstovai komentuoti JAV leidinio informacijos apie specialų dalinį nepanoro.
„29155“ – slaptas net ir tarp slaptų
„29155“ priklauso Rusijos karinei žvalgybai – Vyriausiajai žvalgybos tarnybai (GRU). Vakarų žvalgybos tarnybos jau išsiaiškino, kad, prieš pat 2016-ųjų prezidento rinkimus JAV, du kibernetinės žvalgybos darbuotojai iš karinių dalinių nr. 26165 ir nr. 74455, įsilaužė į JAV Demokratų partijos ir jų kandidatės Hillary Clinton serverius, bei paviešino ten aptiktą kompromituojančią informaciją.
Specialusis prokuroras Robertas Mulleris, atlikęs Rusijos kišimosi į rinkimus tyrimą, pateikė kaltinimus daugiau nei dešimčiai šių dalinių karių.
„29155“ agentai vykdo diversijas Europoje, dažnai vyksta į „komandiruotes“. Kai kurie iš jų yra karų Afganistane, Čečėnijoje ir Ukrainoje veteranai. Leidinio teigimu, šio dalinio vykdomos operacijos yra tokios slaptos, kad apie jo egzistavimą, greičiausiai, nežino net ir kiti GRU darbuotojai.
Šiam daliniui priklauso ir liūdnai pagarsėję Solsberio veikėjai – Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas.
„Tai GRU padalinys, kuris aktyviai veikia jau daugelį metų Europoje, – tvirtino vienos Europos šalių saugumo tarnybų darbuotojas. – Netikėta buvo tai, kad rusai, GRU, šio dalinio kariai, pasijuto tokiais nebaudžiamais, kad pradėjo vykdyti itin priešišką veiklą draugiškose šalyse. Tai šokiravo“.
Suprato, su kuo turi reikalą, tik neseniai
Visos keturios anksčiau įvardintos karinės operacijos, kurios yra siejamos su šiuo daliniu, patraukė visuomenės dėmesį, nors užsienio šalių valdžios atstovai ne iš karto įsitikino, kad jos gali būti susijusios tarpusavyje.
Vakarų spec. tarnybos pirmą sykį šio dalinio karius pastebėjo 2016-aisiais, po nepavykusio perversmo Juodkalnijoje, kuomet turėjo būti nužudytas šios šalies premjeras ir užimtas parlamentas.
Tačiau susieti visas operacijas į vieną tikslą pavyko tik 2018-ųjų kovą, kuomet Didžiojoje Britanijoje buvo pabandyta nunuodyti buvusį GRU karininką Sergejų Skripalį, anksčiau pabėgusį iš Rusijos ir dirbusį Vakarų tarnyboms. Jį kartu su dukra bandyta nužudyti nervus paralyžiuojančiomis toksinėmis medžiagomis. Tik atsitiktinumo dėka jiems pavyko išgyventi. Vėliau paaiškėjo, kad išpuolio metu nukentėjo dar trys žmonės. Viena moteris, atsitiktinai gavusi „kvepalų“ su itin pavojinga medžiaga buteliuką, mirė.
Šis Rusijos žvalgybininkų išpuolis sukėlė tarptautinį skandalą, po kurio iš Didžiosios Britanijos, JAV ir dar kelių dešimčių šalių buvo išsiųsti 150 rusų diplomatų.
Paaiškėjo, kad išpuolį surengė du GRU karininkai, jau minėti A. Čepiga ir A. Miškinas. Tačiau pati karinė operacija buvo sudėtingesnė, negu tuomet buvo skelbiama. Vakarų žvalgybos duomenimis, likus metams iki pasikėsinimo, „29155“ operatyviniai darbuotojai buvo atvykę į Didžiąją Britaniją. Manoma, kad taip buvo ruošiamasi slaptai operacijai. Tąkart joje dalyvavo trys asmenys, iš kurių vienas buvo A. Miškinas.
Netrukus paaiškėjo, kad du kiti žvalgybininkai – išgalvotomis „Fedotovo“ ir „Pavlovo“ pavardėmis – jau dalyvavo 2015-ųjų operacijoje, kurioje bandyta nunuodyti bulgarų prekeivį ginklais Emilianą Gebrevą. Tuomet į bulgarą pasikėsinta net dukart.
Britų užsienio žvalgybos MI-6 vadas Alexas Youngeris pabrėžė augančią Rusijos spec. operacijų grėsmę ir užsiminė apie galimas jų sąsajas.
„Jūs juk matote, kad tai yra koordinuota kampanija – ir, taip, joje visuomet dalyvauja tie patys asmenys, – šių metų vasarį Miunchene pažymėjo A. Youngeris, kalbėdamas apie Skripalių nuodijimą ir bandymą įvykdyti valstybės perversmą. – Mes manome, kad GRU ir kitos Rusijos žvalgybinės institucijos kelia nuolatinę grėsmę“. Tačiau „viskam yra ribos“, pažymėjo jis.
Rusai tokiu elgesiu siekia, kad jų bijotų?
Dabartinis karinio dalinio „29155“ vadas, generolas Andrejus Averjanovas dar 1988-aisiais baigė Taškento karinę akademiją. Leidinyje teigiama, kad jis dalyvavo abiejuose Čečėnijos karuose. 2015-ųjų sausį jis buvo apdovanotas Rusijos herojaus medaliu. Du žvalgybos karininkai, kaltinami bandę nunuodyti Skripalius, taip pat gavo tokius apdovanojimus, rašoma NYT.
Europos spec. tarnybų atstovus stebina, ne tik Rusijos spec. tarnybų įžūlumas, tačiau ir aplaidus požiūris į savo darbą. Skripaliai išgyveno, žuvo niekuo dėtas atsitiktinis žmogus, bulgarų ginklų prekeivis E. Gebrevas, nepaisant dviejų pasikėsinimų paeiliui, – taip pat liko gyvas. Perversmas Juodkalnijoje patyrė nesėkmę ir sulaukė milžiniško dėmesio. Ekspertų manymu, tai nebūtinai reiškia, kad Kremlius dėl tokių nesėkmių pergyvena. Tikėtina, kad tai yra plano dalis.
„Tokio pobūdžio žvalgybinės operacijos tapo psichologinio karo dalimi, – tvirtina buvęs Estijos spec. tarnybų koordinacinio biuro direktorius Eerikas-Niilesas Krossas. – Esmė net ne tame, kad jie pasidarė daug agresyvesni. Jie nori, kad juos „pajaustų“. Tai yra žaidimo dalis“.
