Ar po dešimtmetį besitęsiančio konflikto Čečėnijoje, Rusija pagaliau nusprendė skelbti pergalę ir trauktis?
Kaip skelbia „Laisvosios Europos radijas“, būtent apie tai pastarosiomis dienomis yra kalbama Maskvoje ir Grozne. Rusijos Dūmos pirmininkas Borisas Gryzlovas kovo 26 dieną pareiškė, kad Rusijai atėjo laikas baigti karą separatistinėje respublikoje, kurioje rusų pajėgos kaunasi nuo 1999 metų.
B. Gryzlovo komentarai buvo išsakyti prabėgus dienai po to, kai Maskvos remiamas Čečėnijos diktatorius Ramzanas Kadyrovas pareiškė manantis, jog dekretas, skelbiantis apie Rusijos „antiteroristinės operacijos“ Čečėnijoje pabaigą bus priimtas kovo pabaigoje.
„Mes visiškai išgyvendinome terorizmą ir ekstremizmą. Aplinkiniuose regionuose vis dar yra tam tikrų banditų grupelių, kartais pasirodančių ir Čečėnijoje. Tačiau jos mums nekelia jokio pavojaus“ - teigė R. Kadyrovas.
„Mes respublikoje kuriame naują ekonominį ir politinį gyvenimą. Žmonės jau pamiršo sukilėlius. Tai – pagrindinis dalykas“ - tęsė Čečėnijos diktatorius.
Tačiau analitikai vis dėlto mano, kad sprendimą baigti operaciją Čečėnijoje Rusija verčiama priimti ne dėl operacijos sėkmės, o dėl ekonominių problemų. Rusiją kamuoja didžiausia recesija per pastarąjį dešimtmetį.
Maskvos Caregie centro analitikas Aleksejus Malašenko teigia, kad ekonominės krizės metu Rusijai būtų per sudėtinga vykdyti brangiai kainuojančią karinę reformą ir tuo pačiu metu tęsti operacijas Čečėnijoje.
„Aš manau, kad finansinės problemos vaidina lemiamą vaidmenį. Šalyje yra ekonominė krizė ir mes diskutuojame apie tai, kaip finansuoti ginkluotąsias pajėgas. Aš manau, kad tam, kas dabar vyksta, yra objektyvios priežastys. Įdomiausias klausimas, kaip visa tai vystysis“ - situaciją komentavo analitikas.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas kovo 17 dieną pareiškė, kad Rusija 2011 metais imsis perginkluoti savo kariuomenę ir modernizuoti branduolines pajėgas taip atsakydama į NATO ekspansiją.
Nerami respublika
2006 metais tuometinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie „antiteroristinės“ operacijos Čečėnijoje pabaigą. Tačiau dalis su kariniu konfliktu respublikai įvestų apribojimų liko galioti ir toliau.
R. Kadyrovas kovo 25 dieną pareiškė, kad Čečėnija vis dar neturi savo muitų sistemos ir dėl to jos oro uostai esą nesusilaukia tarptautinių skrydžių.
Praėjusią savaitę R. Kadyrovas susitiko su dabar jau premjero pareigas einančiu V. Putinu ir aptarė saugumo bei kitus klausimus.
Čečėnijoje šiuo metu yra dislokuoti 50 tūkst. Rusijos karių. Naujienų agentūra „Interfax“ cituoja anoniminį armijos šaltinį, kuris teigia, kad iš respublikos gali būti išvesta 20 tūkst. karių, jei tik Kremlius atšauktų respublikoje galiojančią karinę padėtį.
Tačiau Maskvoje veikiančio Antiteroro fondo analitikas Ruslanas Martagovas teigia, kad rusų karių išvedimas iš Čečėnijoje nereikštų, jog konfliktas yra baigtas.
„Turėtų būti surengti laisvi rinkimai. Tokiu atveju sukilėliai kautųsi prieš žmonių išrinktą ir gerbiamą valdžią. Dabar jie kaunasi prieš valdžią, kurią paskyrė Kremlius. Ir jie turi moralinę teisę kovoti“ - teigia R. Martagovas.
Analitikas, kuris praėjusio dešimtmečio viduryje dirbo Maskvos Čečėnijai primestos Doku Zavgajevo vyriausybės atstovu, priduria, kad į Čečėniją taip pat turi būti pasiųsta tarptautinė teisininkų ir ekspertų komanda, kuri įvertintų, kiek žmonių žuvo ar buvo sužeisti per konfliktą.
Telkia valdžią
Kalbos, kad Rusijos kariai gali trauktis iš Čečėnijoje paskatino nerimą, kad R. Kadyrovas šią situaciją išnaudos tam, kad dar sustiprintų savo valdžią respublikoje. Nuo 2007 metų Čečėnijos prezidento pareigas einantis 32 metų R. Kadyrovas yra kaltinamas dėl smurto kultūros plitimo Čečėnijoje ir dėl plačiai vykdomų žmogaus teisių pažeidimų.
Ne vienas liudininkas apkaltino R. Kadyrovą, kad šis pats įsako savo potencialių priešų kankinimus ir žmogžudystes.
Tiesa, kiti teigia, kad padėtis Čečėnijoje vis dėlto normalizuojasi.
Žurnalistas ir Čečėnijos ekspoertas Ivanas Suchovas, kuris ką tik grįžo į Maskvą iš Grozno, teigia, kad situacija respublikoje yra žymiai geresnė nei prieš keletą metų. I. Suchovas teigia, kad sprendimas baigti antiteroristines operacijas būtų visiškai suprantamas.
Tačiau regione veikiantys separatistai teigia, jog tęs savo kovą nepaisant to, ar rusai nuspręs trauktis. Apie tai „Laisvosios Europos radijui“ patvirtino kovotojas Kutayba. „Jie teigia, kad prieš mus vykdo antiteroristinę operaciją. Tai yra netiesa. Tai mes vykdome operaciją prieš juose. Ir mes nesustabdysime savo pasipriešinimo iki tol, kol Kaukaze neįvesime šariato teisės“ - teigia Kutayba.
