Tęsiantis konfliktui Ukrainoje, planai nutiesti tą vamzdyną tapo įtampos šaltiniu tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES). Serbijos kaimynė Bulgarija šį mėnesį paskelbė stabdanti savo indėlį „South Stream“, atsižvelgdama į Briuselio rekomendacijas, kol bus priimta nutartis, ar tas projektas atitinka ES teisines normas.
Serbija svyruoja tarp savo ambicijų įstoti į ES (Belgradas jau pradėjęs derybas dėl narystės) ir pastangų išsaugoti istoriškai glaudžius ryšius su Rusija. Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“ naftos sektoriaus padalinys „Gazprom Neft“ valdo 51 proc. didžiausios Serbijos naftos bendrovės NIS akcijų.
„South Stream“ atkarpos Serbijoje statybos turėtų prasidėti liepą.
„Mes patvirtinome savo pasirengimą dėl „Pietų srauto“ ir būtinybę jį užbaigti, nes tai yra vienintelis realistinis dujų saugumo projektas Pietryčių Europoje“, – sakė S.Lavrovas po susitikimo su serbų užsienio reikalų ministru Ivica Dačičiumi.
„Visi mūsų susitarimai lieka galioti; niekas nepasikeitė, – pridūrė jis. – Manome, kad viskas vyks kaip planavome.“
I.Dačičius, vadovaujantis mažesniajai Serbijos valdančiosios koalicijos partijai, pareiškė: „Visi ekonomikos projektai, kurie buvo pradėti – bus tęsiami. Mūsų nacionaliniai interesai reikalauja, kad „South Stream“ būtų pastatytas.“
Planuojama, kad „South Stream“ vamzdynu, kurio dalis bus nutiesta Juodosios jūros dugnu, per metus bus perpumpuojama 63 mlrd. kubinių metrų dujų iš Rusijos į vidurio ir Pietų Europos šalis. Šis dujotiekis aplenks Ukrainą, Rusijai siekiant sutvirtinti dominuojančios dujų tiekėjos pozicijas Europoje.
Maskva pirmadienį nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, tęsiantis ginčui dėl kainų, tačiau pažymėjo, kad Kijevas turi užtikrinti netrikdomą rusiškų dujų tranzitą vartotojams Europos Sąjungoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
