Tačiau JAV ir Rusija pateikė skirtingas interpretacijas dėl klausimo, ar šita misija, kurią iš pradžių sudarys 100 civilių stebėtojų, pradėsiančių savo darbą jau šį savaitgalį, galės veikti rusų aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Jungtinių Valstijų pranešime, paskelbtame po nepaprastojo ESBO posėdžio, sakoma: „Aišku, kad priėmus šį sprendimą, misija turi mandatą dirbti Kryme ir visose kitose Ukrainos dalyse.“
Tačiau Rusijos ambasadorius Andrejus Kelinas aiškino, kad Krymas tapo Rusijos dalimi. „Jie ten neturi jokio mandato“, – diplomatas sakė žurnalistams po posėdžio.
Kita vertus, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) pažymėjo, jog Vienoje įsikūrusios ESBO, kurios uždavinys – konfliktų prevencija ir demokratijos stiprinimas Europoje, naujausias sprendimas yra žingsnis, padėsiantis sumažinti įtampą Ukrainos krizėje.
Kijevas, susipriešinęs su Maskva dėl Juodosios jūros pusiasalio aneksijos, pastarosiomis savaitėmis spaudė ESBO pasiųsti savo stebėtojus į šalies teritoriją. To paties reikalavo Vakarų šalys.
Tačiau ankstesnės pastangos susitarti žlugo – anot Vakarų diplomatų, Rusijai nepritarus tokios misijos mandatui. Rusija, Ukraina ir Jungtinės Valstijos yra ESBO narės, ir sprendimai šioje organizacijoje priimami bendru sutarimu.
