„Nematau priežasčių artimiausiomis dienomis susėsti, vėl susirinkti ir pradėti tas pačias diskusijas“, – interviu rusų kalba transliuojančiam kanalui RTVI sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
Jis apkaltino Vakarų kolegas neturint jokio „lankstumo“ vesti derybas „rimtomis temomis“.
Jungtinės Valstijos ir jų NATO sąjungininkės šią savaitę surengė derybas su Rusija, siekdamos sumažinti įtampą dėl Ukrainos, kurios pasienyje sutelkti dešimtys tūkstančių Rusijos karių.
Po dviejų derybų raundų – pirmadienio susitikimo Ženevoje ir trečiadienio pokalbio Briuselyje – jokių proveržio ženklų nematyti.
Trečias derybų raundas ketvirtadienį surengtas Vienoje – vyksta didžiausios pasaulyje saugumo grupės, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), susitikimas. Didelio proveržio šiose derybose taip pat nesitikima.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybė praeitą mėnesį Vakarams pateikė virtinę reikalavimų – be kita ko, nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina ar Sakartvelas, taip pat apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijoje.
Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu, nors Maskva reikalauja tvirtų garantijų, kad Aljansas toliau nesiplės jos teritorijos link.
„Siūlome nagrinėti tekstą papunkčiui“, kad būtume pasirengę pasirašyti teisiškai įpareigojančius susitarimus, sakė S. Riabkovas.
„Šiandien tai neįmanoma, nes dėl pagrindinių šių tekstų elementų JAV ir jų sąjungininkės iš tikrųjų mums sako „ne“, – tvirtino jis.
S. Riabkovas, kuris pirmadienį vadovavo Rusijos delegacijai derybose su JAV pareigūnais Ženevoje, sakė, kad sunku pasitikėti NATO šalimis.
Itin svarbios derybos vyksta baiminantis, kad Rusija gali įsiveržti į savo provakarietišką kaimynę Ukrainą.
JAV senatoriai iš prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) Demokratų partijos trečiadienį pagrasino didelėmis pasekmėmis, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, įskaitant sankcijas prezidentui V. Putinui ir rusų bankams, taip pat 500 mln. dolerių (439,75 mln. eurų) vertės papildomą karinę pagalbą Kijevui.
S. Riabkovas sakė, kad Rusija prisitaikė prie sankcijų, pirmą kartą įvestų 2014 metais dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje kurstymo, ir dėl spaudimo nepalūš.
